• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Iš Kipro į Lietuvą skridusi keleivė atskleidė, ką teko išgyventi: „Absurdas“

Atsakė kartą ir visiems laikams, ar galima gauti kompensaciją

Spalio 24-ąją iš Kipro į Lietuvą skridusi Regina dėl ore pastebėtų meteorologinių balionų buvo nukreipta leistis Gdanske, Lenkijoje. Apie vėlavimus ir pasikeitusią maršruto kryptį keleiviai taip ir nebuvo iš anksto informuoti – moteris pasakoja, kad ilga kelionė sukėlė daug nepatogumų. Lietuvos oro uostų atstovai pakartoja, kad dėl natūralių stichinių („Force majeure“) reiškinių nėra gaunama kompensacija už atšauktą ar vėluojantį skrydį. Apie tai pakomentavo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

Spalio 24-ąją iš Kipro į Lietuvą skridusi Regina dėl ore pastebėtų meteorologinių balionų buvo nukreipta leistis Gdanske, Lenkijoje. Apie vėlavimus ir pasikeitusią maršruto kryptį keleiviai taip ir nebuvo iš anksto informuoti – moteris pasakoja, kad ilga kelionė sukėlė daug nepatogumų. Lietuvos oro uostų atstovai pakartoja, kad dėl natūralių stichinių („Force majeure“) reiškinių nėra gaunama kompensacija už atšauktą ar vėluojantį skrydį. Apie tai pakomentavo ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT).

REKLAMA

Praėjusią savaitę Lietuvoje keliskart buvo pastebėti iš Baltarusijos atskridę meteorologiniai balionai, kuriais gabenta kontrabandinė cigarečių siunta. Dėl šių atvejų Vilniaus oro uostas keturis kartus turėjo stabdyti darbą, o Kauno oro uosto veikla laikinai sustabdyta vieną kartą. Dėl to buvo atšaukti skrydžiai ir kelis kartus apribotas lėktuvų judėjimas ore.

REKLAMA
REKLAMA

Spalio 24 d., iš Kipro į Lietuvą skridusiai Šiaulių apskrities gyventojai, vardu Regina [red. tikrasis vardas žinomas], dėl meteorologinių balionų gabenamos kontrabandos teko netikėtai leistis Gdanske esančiame oro uoste. Ji sutiko pasidalinti, ką tuo metu, pasikeitus skrydžio planams, teko patirti.

REKLAMA

Lėktuvas dėl skrydžio vėlavimų ir netikėtų aplinkybių, kuriuo skrido Regina, nusileido kitame oro uoste, tačiau keleivių pervežimas buvo suorganizuotas sklandžiai ir ilgai laukti nereikėjo.

„Mūsų skrydis vėlavo dėl orlaivio nesklandumų ir kitų vėlavimų. Pagal planą turėjome pakilti apie 14 val., tačiau realiai pakilome tik apie 18:30 (pagal „Flight Radar“). Nusileidome Danske apie 23 val. Vakare pilotas pranešė, kad dėl susiklosčiusios situacijos turėsime leistis Gdanske.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, viskas vyko pakankamai sklandžiai – nusileidome Danske, išlipome, praėjome kontrolę, atsiėmėme bagažą. Pasieniečiai informavo, kad lauksim autobuso, kuris mus nuveš toliau.

Kadangi situacija vystėsi skrydžio metu virš Europos, turbūt buvo pakankamai laiko organizuoti mūsų pervežimą, tad ilgai nelaukėme. Po poros valandų, apie 1:40 nakties Lenkijos laiku (pagal Lietuvos, apie 0:40), įsėdome į autobusą ir pajudėjo apie 2 val. nakties [namo]“, – pasakojo ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Regina: „Jokio elektroninio laiško ar pranešimo telefonu negavome“

Skrydis, pasirodo, gerokai vėlavo ir netikėtai pakeitė kryptį, keleiviai nebuvo apie tai informuoti. Anot kelionės liudininkės, nors kitokia kompensacija, tikriausiai, negalima, patirtos išlaidos dėl ilgos kelionės buvo itin reikšmingos.

REKLAMA

„Apibendrinant, skrydis vėlavo, o pakeliui likus apie valandai iki nusileidimo pranešta apie krypties pakeitimą. Niekas neinformavo mūsų iš anksto – nei kelionių kompanija „AirGuru“, nei „WizzAir“ administracija, nei Vilniaus oro uostas. Jokio elektroninio laiško ar pranešimo telefonu negavome.

Dėl patirtų išlaidų (parkingas, maistas, būtinosios reikmės) domėjausi kompensacijomis. Kaip suprantu, kadangi vėlavimas nebuvo dėl oro linijų kaltės, oficialios kompensacijos už skrydžio vėlavimą negalėtume tikėtis.

REKLAMA

Tačiau realiai pasiekėme galutinį tikslą tik po pusės paros, o po to dar keliavome tris valandas namo, todėl patirtų išlaidų buvo tikrai nemažai“, – teigė pašnekovė.

Reginos nuomone, dėl valdžios neveiklumo sprendžiant su balionų skraidymu susijusias problemas kelionė tapo sudėtinga, o tokia situacija kartojasi jau daugelį metų ir kelia nepasitenkinimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Visa situacija buvo gana absurdiška – dėl neveiksmingos valdžios ir nepriimamų sprendimų, susijusių su balionų skraidymu, mūsų kelionė komplikuojasi.

Kaip skaičiau, tokie incidentai su balionais kartojasi jau nuo 2005 metų. Tokia valdžios neveiklumas tikrai erzina ir sukelia nepatogumų“, – įvertino ji.

Keliautoja: valdžios neveiklumas daro įtaką šalies ekonomikai ir kelionių planavimui

Pašnekovė išreiškė susirūpinimą bei pasipiktinimą, kad dėl Lietuvos valdžios neveiklumo kelionių patogumas mažėja. Dėl šios priežasties jai teks ateityje pasirinkti vykti į brangesnį, bet patikimesnį oro uostą. Tiesa, atsakomybę už nepraneštus pokyčius ji priskiria oro uostui arba kelionių kompanijai.

REKLAMA

„Planuojant kitą kelionę jau įsigijome bilietus iš Rygos, kad išvengtume galimų nesklandumų. Deja, bilietai iš Rygos brangesni, bet manome, kad taip bus saugiau.

Taip pat verta paminėti, kad Lietuvos valdžios neveiklumas daro įtaką ekonomikai ir kelionėms, nes netgi atnaujintas oro uostas tampa mažiau patrauklus keliauti.

REKLAMA

Oro uostas ar kelionių kompanija yra atsakingi tik už tai, kad nepranešė apie vėlavimus ir pokyčius laiku“, – komentavo Regina.

Lietuvos oro uostų Komunikacijos projektų vadovė Lina Beišienė teigė, kad keleiviai, kurių skrydžiai buvo atšaukti, kviečiami tiesiogiai susisiekti su savo oro bendrovėmis dėl alternatyvių kelionės pasiūlymų bei detalesnės informacijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, oro bendrovės turi suteikti visą reikiamą informaciją keleiviams apie tolimesnius veiksmus, skrydžių alternatyvas ar net kompensacijas. Regina taip pat rašė laišką „AirGuru“ atstovams su klausimu, kodėl ši kelionių agentūra nesuteikė reikiamos informacijos, kai yra atsakingi už savo keliautojus ir teigia, jog yra pasiekiami dvidešimt keturias valandas per parą ir septynias dienas per savaitę.

REKLAMA

VVTAT patarimai dėl atšauktų ar vėluojančių skrydžių ir kompensacijų

VVTAT paaiškino: kai skrydis yra atšaukiamas ar atidedamas dėl nuo oro vežėjo nepriklausančių priežasčių, paprastai, kompensacija keleiviams nepriklauso. Tokios priežastys galėtų būti oro sąlygos, gaisras ar ugnikalnio išsiveržimas išvykimo ar atvykimo šalyje, taip pat pastarieji įvykiai – skrydžių ribojimas dėl pastebėtų oro balionų ar dronų.

REKLAMA

VVTAT teigė, kad jei skrydis vėluoja bent dvi valandas, keleiviams turi būti suteikta informacija, pagalba ir kompensuojamos būtinos išlaidos, jeigu aviakompanija tuo tinkamai nepasirūpina.

„Tačiau keliautojas turi teisę į informacijos suteikimą, kitą pasiūlytą alternatyvą dėl nuvykimo į kelionės vietą, taip pat, priklausomai nuo laukimo laiko – maitinimą, gėrimus, nakvynę, galimybę susisiekti su artimaisiais. Keleivio teisės priklauso nuo atidėjimo trukmės.

REKLAMA
REKLAMA

Aviakompanijos prievolės keleivio naudai atsiranda tik tada, kai pagrįstai tikimasi, kad išskridimas vėluos ne mažiau kaip 2 valandas.

Jeigu oro vežėjas nepasirūpino keleiviais ir jie patyrė papildomų išlaidų (maistas, gėrimai, pavėžėjimo ir taksi paslaugos, apgyvendinimas ir kita), keliautojai, išsisaugoję čekius, gali prašyti šias išlaidas kompensuoti“, – rašė jie.

VVTAT taip pat atkreipė dėmesį, kad kai skrydis yra atidedamas ne mažiau kaip 5 valandoms, oro vežėjas privalo pasiūlyti keleiviui atsisakyti šio skrydžio ir per septynias dienas atgauti visus už bilietą sumokėtus pinigus.

REKLAMA
Tie balionai jau taip senai skraido, o lėktuvams trukdyti pradėjo tik dabar?
Danskas grazus, ypac is Ciprijaus skrendant
Kodėl avia kompanija neskraidino iki Palangos? pusė valandos kelio . Dažnu tokiais atvejais avia kompanijos nukreipia jiems naudingu maršrutu į tuos oro uostus kuriuose į tą lėktuvą pasikrauna keleivius ir išskraidina kitais maršrutais . Tai žinokite kodėl jus nuskraidino į tolimesnius oro uostus
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų