Interviu Radio Free Europe/Radio Liberty Sakartvelo tarnybai G. Pavlovskis sakė, kad V. Putino sprendimas vasario 24 dieną įsiveržti į Ukrainą „neturi jokios politinės prasmės“.
„Tai yra V. Putino asmeninis sprendimas. Niekas kitas, išskyrus V. Putiną, nebūtų to padaręs, net Ramzanas Kadyrovas, jeigu jis būtų galėjęs priimti tokį sprendimą, – sakė G. Pavlovskis, kalbėdamas apie autoritarinį Rusijos respublikoje esančios Čečėnijos vadovą. – Niekas, taip pat ir aš, nesuprato, kaip maniakiškai jis yra apsėstas dėl Ukrainos. Mes nepakankamai įvertinome Rusijos vyriausybės žlugimo mastą.”
Sovietmečiu buvęs disidentu, G. Pavlovskis prieš Sovietų Sąjungos griūtį atliko vidaus tremties bausmę. Žlugus komunizmui, G. Pavlovskis tapo „politiniu technologu“, nuo 1996 iki 2011 metų dirbo Kremliaus konsultantu, po to tapo V. Putino kritiku.
Jo komentarai buvo išsakyti Rusijos pajėgoms įklimpus Ukrainoje, atsitraukus Šiaurėje, kai kur pasiekiant nedideles pergales Rytuose, užimant pozicijas Pietuose, daugiausia pagal Juodosios jūros pakrantę. Per neišprovokuotą Rusijos užpuolimą iš šalies turėjo bėgti daugiau nei 4 mln. ukrainiečių.
Invazijos metu Ukraina ir „Human Rights Watch“ apkaltino Rusijos pajėgas karo nusikaltimų ir žiaurumų vykdymu okupuotose Černigovo, Charkovo ir Kyjivo regionų teritorijose.
Interviu 71-erių metų G. Pavlovskis sakė, kad V. Putinas „pateko į spąstus Ukrainoje“.
„Ukraina turėjo būti svertas priversti Vakarus diskutuoti saugumo klausimais, – sakė G. Pavlovskis, turėdamas omenyje Kremliaus reikalavimus, kuriuos V. Putinas pirmą kartą išsakė gruodį. – Tai yra strateginis žaidimas. Bet mane apstulbino tai, kad jis išmetė visas derybų galimybes dėl tikro Rusijos saugumo ir, vietoje to, pasirinko šį keistą pogromą, kurį jis vadina „specialia karine operacija“.
Kadangi Rusijos kariuomenė iš esmės pasitraukė iš į šiaurę nuo Kijevo esančių teritorijų ir pareiškė, kad dabar sutelks dėmesį į pietryčių Ukrainos teritorijas, kurias jau iš dalies valdo Rusijos remiami separatistai, G. Pavlovskis sakė, kad V. Putinui bus sunku paskelbti „pergalę“.
„Protingiausias dalykas, kurį Rusija gali padaryti dabar, yra pasirašyti paliaubas. Ji galėtų gauti neutralumo statusą iš Ukrainos, bet tai beveik nieko nereikštų. Kalbant apie propagandiniu šūkiu virtusią „demilitarizaciją“, žalos mastas, padarytas Ukrainos karinei infrastruktūrai yra pakankamai didelis, kad būtų galima teigti, jog buvo pasiekta „demilitarizacija“, – sako jis.
„Rusija stengsis išlaikyti iki šiol užgrobtas teritorijas, ypač tas, kurios ribojasi su Azovo jūra, tačiau tai priklausys nuo ukrainiečių noro derėtis ir nutraukti kovą“, – mano G. Pavlovskis.
Kaip ir kiti Kremliaus stebėtojai, G. Pavlovskis mano, kad V. Putinas tikisi nutraukti karo veiksmus iki gegužės 9 dienos, kai galės skelbti „pergalę“, nes tą dieną Rusija mini nacistinės Vokietijos pralaimėjimą Antrajame pasauliniame kare. Iškilmių metu Maskvos Raudonojoje aikštėje dažniausiai vyksta didžiulis karinis paradas, žygiuoja kareiviai, demonstruojami tankai ir kita karinė technika.
„Jeigu paliaubos bus pasiektos iki gegužės 9 dienos, kad Rusija galėtų švęsti ir „parduoti“ tai kaip pergalę, tai bus geras rezultatas. Jei ne, taikos nebus, derybos tęsis, o Rusija susidurs su dar didesnėmis problemomis dėl sankcijų“, – prognozuoja G. Pavlovskis, perspėdamas, kad sankcijos kelia dar rimtesnę ilgalaikę grėsmę Rusijos gerovei.
Kuo ilgiau tęsis konfliktas, tuo didesnė tikimybė, kad Maskva gali eskaluoti konfliktą Ukrainoje, prognozuoja G. Pavlovskis. Pasak jo, vis labiau tikėtina, kad konfliktas gali peržengti Ukrainos sienas.
„Jeigu Rusija nesirinks taikos ir nuspręs tęsti karą, tai ji gali imtis tokių veiksmų Ukrainoje tai, dėl kurių šis konfliktas dar labiau paaštrės. Ir šis kitas lygis gali vystytis jau už Ukrainos sienų. Tai gali peraugti į konvencinį konfliktą tarp Rusijos ir Vakarų su NATO. Kaip tiksliai tai atrodytų, sunku pasakyti, bet aš nebemanau, kad tai yra neįsivaizduojama ir neįmanoma“, – sakė D. Pavlovskis.
Jei Rusijos agresija Ukrainoje tęsis, aukų skaičius augs, didės ginkluotės nuostoliai, pasaulinės sankcijos pradės dar labiau varginti: G. Pavlovskis mano, kad tokiu atveju rusai greičiau ne nusisuks nuo V. Putino, o susitelks aplink režimą.
„Nemanau, kad žmonės jau suvokia sankcijų poveikį. Jie tai pajus ateinančią vasarą. Ir kai tik jie supras, kad sankcijos skirtos sunaikinti tiek Rusijos ekonomiką, tiek Rusijos Federaciją, visi vieningai priešinsis“, – sako G. Pavlovskis.
„Ar jie dėl to kaltins V. Putiną, ar save? Ar kuris nors rusas, matydamas, kaip 1941 m. atrieda vokiečių tankai, kaltino Josifą Staliną ir Viačeslavą Molotovą?“ – klausė G. Pavlovskis, kalbėdamas apie buvusį sovietų diktatorių ir sovietų užsienio reikalų ministrą, kuris pasirašė nepuolimo paktą su nacistine Vokietija, o jame buvo numatyti slapti protokolai dėl Vidurio ir Rytų Europos padalijimo į įtakos sferas, prieš Adolfui Hitleriui įsiveržiant į Sovietų Sąjungą.
Tikimybę, kad Rusijos elitas – vadinamieji oligarchai – gali pradėti prieštarauti V. Putinui, G. Pavlovskis vertina skeptiškai.
„Ta teorija leidžia daryti prielaidą, kad oligarchai valdo Rusiją. Oligarchai niekada nevaldė Rusijos, net silpno Boriso Jelcino laikais”, – aiškino G. Pavlovskis, turėdamas omenyje pirmąjį Rusijos pokomunistinį prezidentą.
G. Pavlovskis taip pat skeptiškai įvertino neseniai pasitraukusį žinomą posovietinį reformatorių Anatolijų Čiubaisą, kuris paliko V. Putino pasiuntinio stabiliai plėtrai postą.
„Prielaida, kad vidinis V. Putino ratas pradės nuo jo atsiriboti, yra klaidinga ir keista. Taip neatsitiks. O pats A. Čiubaisas vis tiek nebuvo šio vidinio rato narys. Jo netrūks, nes jis nebeaktualus nebe vienerius metus. Jis yra seniai pasibaigusios epochos politinis reliktas. Jeigu jis būtų turėjęs kokią nors vertę Kremliui, jam nebūtų leista „pabėgti“, – sakė G. Pavlovskis.
Nepatvirtintais pranešimais, A. Čiubaisas išvyko iš Rusijos ir, kaip manoma, yra Turkijoje. Tai nereiškia, kad V. Putinas negalėjo susidurti su grėsmėmis savo valdžiai, ypač iš savo vidinio rato, pridūrė G. Pavlovskis.
„Jie nėra idealistai. Jie turi savo matymą. Jie visi laukia pereinamojo momento. Ir tai iš tikrųjų labai nervina V. Putiną, jį supa žmonės, trokštantys jo sosto. Ypač turint omenyje, kad didžiąją dalį kasdienio šalies valdymo daro jie, o ne jis“, – sakė G. Pavlovskis.
„Jei kas nors mano, kad V. Putinas sėdi ir vadovauja šalies ekonomikai ar viešajam gyvenimui, tai tiesiog juokinga. V. Putinas iš tikrųjų nėra darbštus”, – pridūrė jis.
Apžvelgdamas savo darbo su V. Putinu laiką, G. Pavlovskis sakė, kad dabar šiek tiek gailisi.
„Apgailestauju, kad tuo metu kaip analitikas išjungiau smegenis ir tam tikra prasme paaukojau savo smegenis Kremliui ir V. Putino franšizei, – aiškino jis. – Dabar suprantu, kad turėjau turėti platesnį požiūrį į dalykus, kad turėjau pripažinti mūsų kuriamos sistemos bruožus”.
„V. Putinas yra šios sistemos atžala. V. Putino vienaip ar kitaip neliks, bet sistema išliks”, – sako pašnekovas.
