Lietuva per 2007-2013 metų laikotarpį gaus per 23 mlrd. litų Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšų, prie šios sumos privalėsime dar pridėti daugiau kaip 2 mlrd. litų valstybės lėšų. Per šį laikotarpį ES struktūrinės paramos dėka į šalies ūkio plėtrą papildomai įliesime vienų metų valstybės biudžetą atitinkančias sumas. Tai per Seime vykusią diskusiją apie ES struktūrinės paramos naudojimą Lietuvoje sakė finansų ministras Algirdas Šemeta.
Jo teigimu, ES lėšomis planuojama įgyvendinti 4 veiksmų programas. Pasak A. Šemetos, beveik 14 proc. visų lėšų numatoma investuoti į žmones. "Kelsime dirbančiųjų ir bedarbių kvalifikaciją, skatinsime mokymąsi visą gyvenimą, investuosime į tyrėjų gebėjimus, efektyvinsime viešąjį administravimą", - aiškino ministras.
Apie 46 proc. lėšų ketinama investuoti į ekonomikos augimą, mokslo tyrimus, verslo ir mokslo bendradarbiavimą, verslo produktyvumo didinimą bei verslo aplinkos gerinimą, susisiekimo ir energetikos infrastruktūrą, informacinės visuomenės kūrimą.
39 proc. žadama investuoti į sanglaudos skatinimą, aplinkosaugą, vietos urbanistinę plėtrą, kultūros paveldo išsaugojimą, turizmo į Lietuvą skatinimą, viešąsias socialines, sveikatos, švietimo paslaugas. 1,4 proc. lėšų, ministro teigimu, bus skirsta deramam ES struktūrinės paramos administravimui užtikrinti.
Pasak Seimo Pirmininko pavaduotojo, Europos reikalų komiteto pirmininko Česlovo Stankevičiaus, preliminariais duomenimis, 2004-2008 m. Lietuvai iš viso suteikta apie 14 mlrd. litų ES finansinės paramos.
"2007-2013 m. programiniu laikotarpiu iš bendros Lietuvai numatytos 42 mlrd. litų paramos 23 mlrd., t. y. daugiau nei pusę, sudaro struktūrinės paramos lėšos, skiriamos iš Regioninės plėtros, Socialinio ir Sanglaudos fondų", - diskusijoje teigė Č. Stankevičius.
Kalbėdamas apie apklausų rezultatus jis sakė, kad maždaug pusė Lietuvos gyventojų ES finansinės paramos teikiamą naudą jau patiria tiesiogiai arba ją realiai mato Lietuvos gyvenimo aplinkoje ir vertina ją palankiai, kaip gerą investiciją į Lietuvos ateitį.
"Dabartiniu krizės laikotarpiu ES struktūrinių fondų lėšos yra vienas svarbiausių išorinių finansinių išteklių, todėl ypač svarbu šias lėšas įsisavinti sparčiai ir panaudoti maksimaliai efektyviai", - sakė Č. Stankevičius.
Diskusijoje dalyvavęs ūkio ministras Dainius Kreivys aptarė Lietuvos ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimą, Lietuvos 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo strateginius prioritetus.
Ministro teigimu, 5 mlrd. litų vertės ekonomikos skatinimo planu siekiama sumažinti pasaulinės ekonominės krizės poveikį Lietuvos ekonomikai bei sustabdyti jos lėtėjimą.
Aplinkos ministerija 2007-2013 m. laikotarpyje yra atsakinga už 15 priemonių įgyvendinimą, kurios finansuojamos iš dviejų fondų - Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo. Pasak aplinkos ministro Gedimino Kazlausko, didžiausias dėmesys yra skirtas vandentvarkai, atliekų tvarkymui, oro taršos mažinimui, gamtotvarkai, aplinkos kokybės stebėsenai ir aplinkosauginiam švietimui. Taip pat prisidėjo naujausia priemonė - būsto renovacija. Ministro G. Kazlausko teigimu, ministerija iki šiol buvo atsakinga už 3,3 mlrd. litų ES paramos administravimą. Sudėjus su naujausia priemone, tai perkops 4 mlrd. litų.
2009 m. planuojama pasirašyti sutarčių už 2,3 mlrd. litų. Tai turėtų sudaryti apie 70 proc. visų administruojamų lėšų.
"Kol kas faktinis lėšų išmokėjimas, jei spręstume pagal formalias ataskaitas, yra nedidelis, t.y. 63 mln. litų. Tačiau artimiausiu metu ši situacija turėtų pradėti radikaliai keistis, kai vadinamojo laikinojo finansavimo sutartys, kurių pasirašyta daugiau kaip už 425 mln. litų, bus perrašytos į įprastines. Dalis šių sutarčių jau baigiamos įgyvendinti",- sakė aplinkos ministras G. Kazlauskas.
Seime vykusioje diskusijoje dalyvavo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis ir Seimo frakcijų atstovai.
