REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į sostinę atkeliavo itin retas, Europoje labai saugomas gyvis – niūriaspalvis auksavabalis. Kaip sako gamtininkai, prieš dešimt ir daugiau metų miško, ar parko lankytojų akį džiuginęs vabalas, dabar Lietuvoje sutinkamas itin retai. Tad mokslininkams teko gerokai pasukti galvą, kaip atkurti jo populiaciją. Todėl nutarta gyvį veisti dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi yra labai trapus,  pats procesas visiems tapo iššūkiu.

Į sostinę atkeliavo itin retas, Europoje labai saugomas gyvis – niūriaspalvis auksavabalis. Kaip sako gamtininkai, prieš dešimt ir daugiau metų miško, ar parko lankytojų akį džiuginęs vabalas, dabar Lietuvoje sutinkamas itin retai. Tad mokslininkams teko gerokai pasukti galvą, kaip atkurti jo populiaciją. Todėl nutarta gyvį veisti dirbtinėmis sąlygomis. Kadangi yra labai trapus,  pats procesas visiems tapo iššūkiu.

REKLAMA

Į Pavilnių ir Verkių parkų direkciją iš Kauno zoologijos sodo atkeliavo itin reto – niūriaspalvio auksavabalio lervos.

O jau po metų jos virs štai tokiais gražuoliais niūriaspalviais auksavabaliais, retenybe tapusiais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Gamtininkai pasakoja daugiau kaip dešimt metų vykdę tyrimus, parkų teritorijoje mėgino išsiaiškinti šio gyvio populiaciją. Paaiškėjo, kad čia jo nebeliko visai. Kaip sako Lietuvos gamtos fondo projektų vadovė, gamtininkė Dalia, Lietuvoje jį galima aptikti vos keliasdešimtyje vietų. Ir paaiškina, kodėl jau daugiau nei dešimt metų šį auksavabalio rūšis – nyksta.

„Buvo daug daugiau senų medžių, dabar seni medžiai ir Lietuvoje, kaip mes pastebim, ir Europoje turbūt dar labiau, šalinami ir dėl žmonių saugumo, ir dėl jeigu koks drėvėtas, tai jau reikia kirsti, pasodinsim naują. Ar alėjos ar parkai labai tvarkomi šalinami, ir tos buveinės tinkamos šitam vabalui labai stipriai mažėja“, – sako gamtininkė Dalia Bastytė-Cseh.

REKLAMA
REKLAMA

Tad Kauno zoologijos sodas, Lietuvos gamtos fondas, bei Pavilnių ir Verkių parkas nusprendė sugrąžinti vabalą į istorinę buveinę. Gyvis, kaip aiškina gamtininkai, yra labai naudingas gamtai. Išsaugojus jo buveines, bus esą išsaugotos ir buveinės dešimtims labai retų organizmų.

REKLAMA

„Toje buveinėje kur jis gyvena, įdomus jo gyvenimo ciklas, kaip ir daugelio bestuburių, jis tris metus gyvena, kaip lerva medžio viduje, susiradęs trūnėsio, ta lerva maitinasi trūnėsiu, ji besimaitindama tą drevę keičia, jos sudėtį. Tada gyvena pseudoskorpionai, ir daugybė kitų bestuburių, kuriems sukuriamos tinkamos sąlygos“, – pasakoja D. Bastytė-Cseh.

Lygiai metus, nuo vabzdžių pagavimo, poravimosi ir kiaušinių padėjimo gyvius prižiūrėjusi Kauno zoologijos sodo entomologė sako – dirbtinai veisti šį auksavabalį buvo tikras iššūkis.

REKLAMA
REKLAMA

„Jos nuo kitų auksavabalio lervų jos… yra labai trapios. Ta prasme, kad jos labai minkštos, labai pažeidžiamos. Ir su jomis dirbti reikia labai atsargiai, kad jų nepažeistum“, – teigia entmologė Kristina Guzaitienė.

Ir štai po metų, dalis iš šimto šešiasdešimties štai tokiame specialiame inkile įkurdintų lervų virs vabalais. Kaip sako Pavilnių ir Verkių regioninių parkų atstovas, reto gyvio priežiūra taip pat taps iššūkiu.

„Kadangi teks ne tik prižiūrėti lervas, bet ir stebėti, kaip ar suaugėliai išgyvena, ar jie įsikuria čia. Kaip vyksta pati populiacijos dinamika. Iššūkiai ateičiai dar lieka“, – kalbėjo parkų ekologas Rokas Butkus.

O stebėti gamtininkams besivystančius gyvius padės ir specialios, latvių inkile įrengtos vaizdo kameros.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų