„Tikrieji grafičiai yra menas ir judėjimas, tačiau tai, ką dažniausiai matome Vilniuje ar kituose miestuose, yra ne kas kita kaip vandalizmas. Mums svarbu, kad kiekvienas galėtų gyventi švarioje, saugioje aplinkoje, čia augantys vaikai matytų teigiamą pavyzdį, o ne keiksmažodžiais ar kitais įžeidimais ištepliotą miestą. Kovai su teplionėmis, kurių tikrai negalima pavadinti grafičiais, jėgas turėtų sutelkti ir namų savininkai, ir savivaldybė. O kampanija „CIF valo Lietuvą“ norime dar kartą atkreipti dėmesį į šią problemą bei prisidėti prie švaros bei tvarkos miestuose“, – teigia kompanijos „Unilever“ atstovė Evita Meiere. „Kiekvienas norime gyventi švariame, gražiame ir sutvarkytame mieste. Svarbu kurti patrauklią aplinką ne tik sau, bet ir mūsų vaikams. Labai dažnai Lietuvoje grafičių tepliotojai ant sienų piešia tokius piešinius ir užrašus, kurie neskatina pagarbos, tolerancijos ir bendruomeniškumo. Kai vaikas auga tokioje aplinkoje, jam daug sunkiau ugdyti pagarbą aplinkiniams“, – teigia socialinių mokslų daktarė, kontekstinio ugdymo pradininkė Lietuvoje, didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinių ugdymo įstaigų tinklo „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėja Austėja Landsbergienė, sutikusi tapti kampanijos ambasadore bei kviesti gyventojus nelikti abejingais grafičių problemai.
Nuo 2013 m. kovo mėn. buvo panaikinta nuostata, įpareigojant bendro naudojimo objektų valdytojus nuvalyti ar uždažyti grafičius ir užtikrinti estetiškai tvarkingą pastatų fasadų išvaizdą. Tačiau miestų savivaldybės vis vien ir pačios stengiasi kovoti su neleistinais grafičiais. Vien per 2014 m. Vilniuje tam buvo papildomai skirta ~4800 eurų. Tačiau tiek lėšų užtenka tik apie 520 kv. m. sienų ploto nuvalymui, o ant švarių sienų naujos teplionės atsiranda itin greitai. Todėl siekiama skatinti ir gyventojų aktyvumą – ne tik pranešant apie pažeidėjus, tepliojančius sienas, bet ir fiksuojant apipaišytas vietas, kurias reikia nuvalyti.
