„Tai pavojinga ir, galima sakyti, klastinga liga. Aneurizmų pasitaiko visame organizme, (...) bet vis dėlto sakyčiau, kad smegenų aneurizmos yra pasitaiko dažniausiai. Na, ir tuo pačiu dėl to jos yra pavojingiausios“, – „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“ konstatavo intervencinės radiologijos gydytojas Audrius Širvinskas.
Sulaukus šio amžiaus aneurizmos atsiranda lyg iš niekur
Jo aiškinimu, paprastai sakant, aneurizma yra kraujagyslės defektas. „Jeigu taip pavadintume, kraujagyslė turi tris sluoksnius, o aneurizma turi vieną ar du sluoksnius, kurie yra susilpnėję. Laikui bėgant, veikiant spaudimui, tas sluoksnis auga, pučiasi, susidaro tarsi balionėlis“, – pasakojo gydytojas.
Jam išsipūtus aneurizma gali plyšti ir kraujas išsilieti į smegenis. Tiesa, specialistas pabrėžė, kad pačios aneurizmos, kol ji nėra plyšusi, laikyti liga neišeitų, mat tai yra tam tikras anatominis defektas.
„Tačiau vis dėlto dauguma aneurizmų yra tos, kurios laikui bėgant užauga. (...) Trečias-ketvirtas žmogaus gyvenimo dešimtmetis yra tas laiko tarpas, kada aneurizmos, galima sakyti, pradeda atsirasti iš niekur.
Be jokios abejonės, gali atsirasti ir vaikystės amžiuje, netgi galima gimti su aneurizmomis. Tokie atvejai yra labai reti ir be galo pavojingi. Jos dažniausiai randamos tik tada, kai plyšta. Bet, kaip minėjau, tai yra labai retas atvejis. Vis dėlto klasikinis variantas yra tada, kai aneurizma pradeda atsirasti tarsi iš niekur“, – kalbėjo A. Širvinskas.
Tikrųjų aneurizmos atsiradimo priežasčių nežino
Pasak jo, kuo aneurizma anksčiau atsiranda, tuo ji yra agresyvesnė. Vis dėlto kodėl jos atsiranda, gydytojams vis dar yra iki galo neatsakytas klausimas.
„Veikiant tam tikriems rizikos, predisponuojantiems ir išoriniams faktoriams, tokiems kaip kraujospūdis ar rūkymas, taip pat vidiniams veiksniams, pavyzdžiui, paveldimumui, dėl priežasčių, kurių iki galo dar nežinome, tam tikrose vietose smegenų aneurizma tiesiog atsiranda.
Klasikiniu būdu smegenų aneurizmos dažniausiai atsiranda kraujagyslių išsišakojimo vietose. Galvos smegenų kraujagyslių yra labai daug, jos yra santykinai plonos ir turi daug išsišakojimų. Galime sakyti, kad išsišakojimo vieta yra šiek tiek silpnesnė.
Jeigu ją papildomai veikia aukštas spaudimas ir žmogus turi genetinį polinkį, kurio iki galo dar nežinome, tam tikrą audinio struktūros defektą, tai toje vietoje dėl vidinių organizmo savybių, baltymų sandaros, jungiamojo audinio ypatumų ir genų, veikiant išoriniams veiksniams, pradeda formuotis aneurizma. Ji atsiranda tarsi iš niekur ir vėliau gali augti“, – dėstė gydytojas.
Pasak jo, nors vis dar nėra tikslaus paaiškinimo, kodėl aneurizma pradeda formuotis, žinoma tik viena – dažniausiai aneurizmos neatsiranda dėl vieno faktoriaus: „Paprastai riziką didina kelių rizikos veiksnių derinys. Vienas veiksnys retai kada būna lemiamas.“
Hipertenzija – svarbus rizikos veiksnys
Vis tik neabejotinai svarbus veiksnys – padidintas kraujo spaudimas.
„Reikia suprasti taip, kad spaudimas galvos kraujotakoje natūraliai yra didelis, nes smegenims reikalinga labai aktyvi kraujotaka. Jaunesniame amžiuje, kai aneurizma dar tik pradeda formuotis, hipertenzija nėra dažnas reiškinys. Tačiau hipertenzija tampa labai svarbi vėliau, kai aneurizma jau yra atsiradusi ir pradeda augti.
Pavyzdžiui, aneurizmos atsiradimas dažniau siejamas su trečiu ar ketvirtu gyvenimo dešimtmečiu, o plyšimas dažniau įvyksta penktame, šeštame ar septintame dešimtmetyje. Taigi kai aneurizma jau susiformuoja ir pradeda didėti, hipertenzija tampa svarbiu veiksniu, lemiančiu tolesnį jos vystymąsi.“
Kam didesnė aneurizmų rizika?
Vis dėlto jis pabrėžė, kad aneurizmos atsiranda ne visiems žmonėms, statistiškai iš 100 žmonių jos diagnozuojamos penkiems.
„Pagal klasikinius skaičiavimus, vertinant didelę pasaulio populiacijos dalį, smegenų aneurizmos aptinkamos maždaug 4–5 proc. žmonių.
Žiūrint literatūros duomenis, skaičiai varijuoja nuo maždaug 3 proc., Lietuva yra kažkur per vidurį. Yra šalių, kuriose paplitimas siekia ir apie 6 proc., bet iš esmės nekalbame nei apie 50, nei apie 30 proc.“, – sakė A. Širvinskas.
Vis tik yra nustatyta, kad moterims smegenų aneurizmos aptinkamos maždaug pusantro karto dažniau negu vyrams.
„Jeigu žiūrėsime amžiaus aspektu, tai jaunesniame amžiuje, kaip taisyklė, šiek tiek dažniau aneurizmos aptinkamos vyrams, tačiau vyresniame amžiuje daug dažniau jos nustatomos moterims. (...)
Yra tokių duomenų, kad tai susiję su hormoniniais veiksniais ir hormonų pokyčiais organizme.“, – sakė gydytojas.
Įprastai aneurizmos neišduoda jokie simptomai
Deja, bet didžioji dalis aneurizmų yra „tylios“ ir nesukelia jokių simptomų.
„Yra tam tikra aneurizmų kategorija, maždaug apie 5 proc., kurios gali sukelti simptomus. Jos pasižymi gana aiškiais ir specifiniais požymiais, tačiau tai jau atskira aneurizmų grupė“, – pastebėjo intervencinis radiologas.
Dažniausiai simptominės aneurizmos būna labai didelės ir yra tam tikrose vietose, kur greta eina galviniai nervai: „Tuomet jos gali tuos nervus spausti. Pagal galvinių nervų pažeidimą galima pastebėti simptomus. Pavyzdžiui, gali atsirasti dvejinimasis akyse, voko nusileidimas, akių judesių sutrikimai.
Tai yra klasikiniai požymiai, rodantys, kad priežastis gali būti aneurizma. Taip pat gali pasireikšti stiprus galvos skausmas.“
„Verta pažymėti, kad jeigu penkiems iš šimto žmonių randamos aneurizmos, tai trims iš jų mes žinome, kad tos aneurizmos bus nepavojingos ir su jomis nieko nereikės daryti.
Viena bus tokia, į kurią reikės atkreipti dėmesį, o viena bus ta, kurią gali reikėti gydyti. Aišku, tai dar nereiškia, kad kuri nors iš jų plyš. Dar kitaip pasakyčiau, kad iš maždaug 3400 per metus rastų aneurizmų plyšta viena.“
Dažniausiai nustatomos atsitiktinai
Gydytojas pasakojo, kad dažniausiai galvos aneurizmos aptinkamos atsitiktinai, kai atliekamas tyrimas aiškinantis, kodėl skauda galvą.
„Pirmas signalas, dėl kurio žmogus pradeda savimi rūpintis, dažniausiai yra galvos skausmas. Jam kyla klausimas, kas vyksta galvoje.
Kadangi skauda galvą, žmogus iki tol dažniausiai nebūdavo pagalvojęs apie aneurizmą, nes apie ją žinoma mažiau. Dažniau žmogus pagalvoja apie auglį. Jam atrodo, kad galvoje gali būti auglys, todėl ir skauda. Tuomet atliekamas magnetinio rezonanso tyrimas, kuris ir pateikia atsakymą“, – pasakojo A. Širvinskas.
Tačiau pamačius, kad nustatyta smegenų aneurizma, žmogui kyla dar daugiau klausimų – ką dabar su ja daryti.
Gydytojas pasakojo, kad vis tik jį ypač nustebina atvejai, kai jau nustačius didelę aneurizmą žmonės į tai numoja ranka. Jis pasakojo atsimenantis atvejį, kai arti 50-ies metų moteriai plyšo aneurizma, bet sužinojusi apie diagnozę nebuvo labai nustebinta.
„Norėjau jai paaiškinti situaciją ir tarsi pranešti naujieną. Ir negalėjau patikėti tuo, ką ji man atsakė. Negalėjau patikėti, kad toks atsakymas apskritai gali būti. Iki šiol mane tai labai paveikia.
O ji pasakė: „Tai aš žinojau, kad turiu smegenų aneurizmą.“ Man iš karto kilo mintis: žmogus turi tokią didelę, tokią pavojingą aneurizmą ir žinojo apie ją? Pagalvojau, kad turbūt prieš kokias dvi savaites buvo pasidariusi tyrimą ir jau ruošėsi gydymui.
Tai ji man pasakė, kad prieš 10 metų buvo atliktas tyrimas ir tada jai buvo nustatyta smegenų aneurizma. Tai man buvo tikras šokas. Tuo metu negalėjau suprasti, kaip žmogus, žinodamas, kad turi smegenų aneurizmą, kuri gali bet kada plyšti, su tuo gyveno dešimt metų“, – neslėpė nuostabos A. Širvinskas.
Visuomenei trūksta informacijos
Pasak jo, tai parodo, kad egzistuoja didžiulis atotrūkis tarp to, ką gydytojai mato savo klinikinėje praktikoje, ir to, kaip smegenų aneurizmos pavojų suvokia pacientai.
„Kiekvieno mūsų rytojus ir taip būna pilnas planų: darbas, šeima, vaikai, atostogos, rūpesčiai. Jeigu problema tuo metu mūsų nestabdo ir mes nesuprantame, kad ji gali būti pavojinga, ji tiesiog ištirpsta kasdienybėje. Ji nugula kažkur atmintyje.
Bet jeigu atsuktume laiką dešimt metų atgal, į tą momentą, kai aneurizma buvo rasta, pamatytume, kad pacientė turėjo visus šiuo metu žinomus rizikos faktorius. Jos tėvas, būdamas apie 50 metų, mirė nuo plyšusios smegenų aneurizmos.
Tai buvo stiprus paveldimumo faktorius. Ji sirgo arterine hipertenzija. Ji rūkė. Ji buvo moteris, kuriai buvo apie 50 metų. Vadinasi, buvo praktiškai visi šiuo metu žinomi rizikos veiksniai. Ir, vėlgi pasakysiu, nieko nebuvo daroma. (...)
Bet per daugiau nei dešimt metų analizuodamas tokias situacijas aš supratau vieną labai aiškų dalyką. Pirmiausia akivaizdžiai trūksta informacijos.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt




