„Per pastaruosius 10 metų atlikti tyrimai, kurių metu analizuotas bei lygintas perinatalinis mirtingumas, naujagimių ir gimdyvių baigtys. Į apžvalgą įtraukta 11 tyrimų, kurie vertino šiuos rodiklius. Perinatalinis mirtingumas abiejose lygintose grupėse buvo mažas ir iš esmės nesiskyrė nuo šio rodiklio bendrojoje populiacijoje.
Statistiškai reikšmingo naujagimių sergamumo skirtumo tarp lyginamų grupių daugumoje studijų nerasta. Gimdyvių baigtys visose studijose palankesnės moterims, planuotai gimdžiusioms namuose. Joms intervencijų dažnis žymiai mažesnis. Pervežimo iš namų į stacionarą dažnis įvairiuose tyrimuose varijavo gana plačiuose intervaluose, bet dažniau pasitaikė pirmą kartą gimdančioms moterims“, – savo straipsnyje teigia A. Esmantienė.
Išnagrinėjusi 11 mokslinių tyrimų, ginekologė daro išvadą, kad mažos rizikos gimdyvių ir jų naujagimių baigtys yra panašios tiek planuotai gimdant namuose su specialisto, turinčio sertifikatą priežiūra, tiek planuotai gimdant ligoninėje, tačiau planuotai gimdant namuose su specialisto priežiūra mažos rizikos gimdyvėms galima tikėtis geresnių baigčių ir mažiau intervencijų motinoms.
„Naujagimių mirtingumo duomenys dėl tyrimų metodologinių trūkumų yra prieštaringi, tačiau perinatalinio mirtingumo rodiklis visuose tyrimuose yra mažas ir tarp grupių nesiskiria“, – teigia ginekologė.
Gimdymo namuose sąlygos
Tv3.lt kalbinta A. Esmantienė pabrėžia, kad moteris, nutarusi gimdyti namuose, turi atitikti tam tikras sąlygas: tai turi būti mažos rizikos gimdyvė, jai pagalbą turi suteikti kvalifikuota akušerė, turi būti tam tikras atstumas tarp gimdymo vietos ir ligoninės – tada, pasak jos, ir galima tikėtis teigiamų gimdymo namuose pasekmių.
Visgi Lietuvoje visuomenėje vis dar labai gaji nuomonė, kad gimdyti namuose yra be galo pavojinga, ir dauguma gydytojų taip ir pasisako.
„Greičiausiai dėl to, kad akušerijoje visa situacija gali pasikeisti per vieną minutę ir komplikacijos įvykti visiškai nenumatytai. Jų pasekmės gali būti labai skaudžios, nes kalba eina apie dvi gyvybes. Dėl to studijose taip pat apžvelgiamas skubus pervežimas iš namų į ligoninę, kuris tesiekia 3,6proc. Todėl mūsų straipsnio tikslas ir buvo apžvelgti mokslo įrodymus, nes mes visada kalbame apie mokslu pagrįstą mediciną. Man labai gaila, kad šis straipsnis, publikuotas akušerių-ginekologų žurnale, nieko nepakeitė: gydytojai kaip anksčiau, taip ir toliau kalba savo eksperto nuomones, bet ne mokslu pagrįstus dalykus“, – sako A. Esmantienė.
Įprasta praktika svetur
Šiuo metu Lietuvoje neįteisintas gimdymas namuose ir už naujagimio priėmimą namuose baudžiamoji atsakomybė gresia akušerėms ar gydytojams. Pašnekovė mano, kad Lietuvoje gimdymo namuose įteisinimą stabdo politiniai procesai dėl baudžiamųjų bylų specialistams, priėmusioms gimdymus namuose.
„Kitas dalykas, kad gimdymui namuose reikia sukurti visą sistemą, tam skirti darbo grupes. Čia turi būti interesas ir iš gydytojų, kurio dabar tikrai nėra. Moterų judėjimai yra, bet jų irgi nepakanka – tai nėra paprastas procesas, norint sukurti normalią sistemą šalyje, kuri veiktų.
Šią sistemą turi latviai, lenkai. Šių šalių rezultatai rodo, kad namuose gimdančių moterų procentai nedideli, bet ta pagalba yra prieinama. Anglijoje moterys gauna pasirinkimą gimdyti ligoninėse, specializuotose centruose, namuose – jos pačios tai renkasi“, sako A. Esmantienė. Ji pabrėžia, kad gimdymas ne ligoninėje yra įprasta praktika, reglamentuojama teisės aktuose tokiose šalyse kaip JAV, Kanadoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Olandijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje.
A.Esmantienė nurodo, kad daugumoje šių šalių gimdymo namuose procentas neviršija dviejų –nors jis yra nedidelis, tačiau, pažymi ginekologė, tos moterys turi teisę rinktis.
Svajonė – gimdyti namuose
Gydytoja pažymi, kad gimdyti namuose apsisprendžia aukštesnio išsilavinimo, apsiskaičiusios moterys, o ne asocialios, kaip daug kas mano:
„Gimdymui labai svarbi aplinka. Pas mus deklaruojama, kad gimdyklas siekiama pritraukti prie namų aplinkos, bet sava aplinka, saugumas kai kurioms moterims labai svarbi. Maža to, jos yra labai apsiskaičiusios. Gimdyti namuose renkasi aukštesnio išsilavinimo ir pragyvenimo lygio moterys – tai yra labiau sąmoningas ir atsakingas sprendimas, palyginus su tomis, kurios tiesiog nuvažiuoja į ligoninę pagimdyti“,– teigia ji.
Pati A. Esmantienė du jau turi du vaikus ir netrukus gimdys trečiąjį – visus vaikus ji nutarė gimdyti ligoninėje, nes, jos teigimu, neturėjo moralinės teisės prašyti savo kolegų akušerių priimti jos vaiką namuose, nes jie dėl to galėtų būti teisiami.
„Gimdyti namuose būtų mano svajonė. Man greičiausiai jau nepavyks pagimdyti namuose, bet mano dukterims, kai jos suaugs, tikiuosi, kad tokia galimybė rinktis jau bus“,– kalbėjo pašnekovė.
Rizika gimdyvei ir kūdikiui
Seimo narė, gydytoja ginekologė Vida Marija Čigriejienė kategoriškai pasisako prieš gimdymą namuose, nes taip, pasak jos, rizikuojama ir naujagimio, ir motinos sveikata.
„Akušerija – tai tokia sritis, kur per penkias minutes viskas gali pasikeisti kardinaliai. Gimdymas namuose nėra lietuvių paprotys. Gimdymo palatos dabar padarytos taip, kad būtų priartinta namų aplinka. Svarbiausia, kad jos (norinčios gimdyti namuose – red.) nori, kad tos paslaugos būtų apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto.
Tai ar tos moterys pagalvoja apie savo vaikelio gyvybę? Nelabai. Kas atsakys už tai, kad vaikas gims pridusęs, kad nebus suteikta laiku pagalba, kad įvyks embolizacija vaisiaus vandenims, placenta atšoks – kas tada suteiks pagalbą?
Kodėl tada Holivudo žvaigždės, princesės gimdo ligoninėje? Jos juk turi nuostabias sąlygas namuose. Esu kategoriškai prieš tai, kad XXI a. moterys gimdytų namuose“, – kalba ginekologė.
Pasak jos, gimdymo namuose propagavimas tėra „supermamyčių“ užsiėmimas, o mokslinių tyrimais parengta A. Esmantienės publikacija visiškai jos neįtikina.
„Jeigu tos moterys norės gimdyti, tegu gimdo – ar upėje, ar ežere, kur jos nori, bet oficialiai tai nėra įforminta ir akušerė negali teikti tokios pagalbos. Galėtumėte man duoti nežinau, kiek milijonų, bet aš nesutikčiau pravesti gimdymo namuose. Mes jau dvidešimt metų einame kitu keliu, o dabar viską sugriauti dėl to, kad atsirado kelios „supermamos“, kurios nori gimdyti namie? Lai gimdo, bet galės pačios save kaltinti už komplikacijas“, – teigė parlamentarė.
Anot V. M. Čigriejienės, gimdymas namuose taip pat per brangiai kainuotų ir valstybei, nes pagal taisykles gimdymą namuose turėtų prižiūrėti dvi akušerės, o tai, sako ginekologė, valstybei būtų labai brangu.
Namuose saugiausia
Vilnietė Julija, tuo metu gyvenusi Vokietijoje, gimdė namuose. Ten šitoks gimdymas yra legalus, reglamentuojant, kad vaikelį priimtų dvi pribuvėjos, o draudimas, pasakoja Julija, dengia beveik visas išlaidas.
„Buvau taip pasirinkusi, kad mano nėštumą prižiūrėtų pribuvėja ir tik kelis kartus ėjau pas gydytoją daryti echoskopijos. Pribuvėjai galėjau paskambinti bet kuriuo paros metu ir sakyti, kad jau gimdau – tada ji atvyksta. Po gimdymo abi pribuvėjos pas tave dvi savaites vis ateina ir pažiūri, kaip sekasi tau ir vaikeliui. Per pirmuosius metus po gimdymo tu taip pat gali pasikviesti pribuvėją į namus ir ji duoda patarimų, susijusių su vaikelio auginimu“, – apie Vokietijoje veikiančią sistemą kalbėjo Julija.
Jauna moteris pasakoja, kad namai jai yra pati saugiausia ir jaukiausia vieta, kur galima gimdyti. Tad Julija ir nusprendė, kad geriausiai ji jausis gimdydama namuose.
„Manau, kad gimdymas namuose yra geriausia vaikeliui ir aš pati psichologiškai geriausiai jausiuos gimdydama namuose. Juk kaip gera ir saugu, kai esi namuose, ir tau nereikia turėti kontakto su svetimais žmonėmis. Mano pribuvėja man pasakė: „aš tau negaliu patarti, kur yra gimdyti geriau. Geriausia yra ten, kur tu jaustumeisi saugiausia.“ Tada aš pagalvojau, kad ir ligoninėje gali kažkas atsitikti – ir aš galiu numirti, ir vaikelis gali numirti, bet, jeigu man atrodo, kad geriausia yra namie, taip ir yra“, – kalba namie gimdžiusi mama.
Nors jos artimieji, ypač tėtis, Juliją labai atkalbinėjo nuo gimdymo namuose, tačiau moteris buvo tvirta. Ji mano, kad didesnė tikimybė intervencijų – cezario pjūvio – ir yra ligoninėse, o gimdyti namuose yra tikrai saugu.
„Mano nėštumas buvo stebimas: jeigu yra galimybių, kad gali būti komplikacijų, net neleidžiama gimdyti namuose. Aš buvau užsiregistravusi į dvi artimiausias ligonines, viskas buvo apgalvota. Mano pribuvėja ir sakė: „mes tikrai nelaukiame, kad kažkas atsitiktų. Jeigu matome, kad kažkas negerai, iš karto kviečiame greitąją, ir viskas.“ Manau, kad tai buvo pats geriausias sprendimas ir jeigu dar kada turėsiu daugiau vaikų, tai labai tikiuosi, kad galėsiu juos gimdyti namuose“, – sakė Julija.
