Gediminas Žilinskas – vienas žymiausių šalies fotografų, save išbandęs ne tik Lietuvoje, bet ir JAV. vyras atvirauja, jog fotografuoti pradėjo dar paauglystėje, kuomet turėjo įgimtą širdies ydą, buvo atlikta širdies operacija ir tėvai padovanojo pirmąjį fotoaparatą:
„Kai tau yra 13 metų ir turi sveikatos problemų, tas pasaulio pažinimas ir suvokimas prasideda visai kitaip. Fotografija mane vedė per tą pasaulio pažinimą ir kitokį jo matymą. Tais laikais fotoaparatai dar buvo juostiniai, tai vonioje buvau įsirengęs raudoną kambarėlį, kur pats ryškinau juostas“.
Vyras atvirauja, jog noras pasukti į fotografiją nebuvo ilgai buvęs troškimas, tai labiau spontaniškas sprendimas. Gediminas prisiminęs juokiasi, jog tėvai nebuvo labiausiai džiaugsmingi, kuomet iš sūnaus išgirdo tokią naujieną:
„Mokykloje buvau tiksliukas, turėjau stoti į informatiką. Kai buvo paskutinis skambutis mokykloje, jis nuskambėjo ir mano galvoje. Susimąsčiau, jog nors ir buvau nusprendęs, kur stoti, bet kažkoks akmuo manyje gulėjo, jaučiau, kad gal ta specialybė nėra iki galo man skirta, tai man tokia mintis šovė, kad kodėl tai negali būti fotografija.
Namiškiams buvo didelis šokas, jie visiškai nesitikėjo, nes tais laikais ta specialybė nebuvo populiari ir asociacijos buvo, kad fototelje fotografuoji vaikus ar šeimas ir viskas tuo baigiasi. Tais metais kaip tik muzikos akademija rinko kursą kino operatorių ir aš sužinojau, jog ten praeinamas visas fotografijos kursas, tad išlaikiau stojamuosius ir patekau“.
Jau studijų metais Gediminas pasakodamas šypteli, jog pavyko išpildyti svajonę ir įsidarbinti naujienų agentūroje:
„Aišku, iš pradžių buvau kaip praktikantas, bet man vis tiek tai atrodė didelis žingsnis. Visi rimti fotografai vykdavo į rimtus įvykius, o man jau likdavo tokiedarbai, kaip studentų inkiliukų kabinimas, bet ir tai man atrodė labai daug ir didelė prasmė. Vos tik atlaisvėjo vieta, įsidarbinau portale“.
Gediminas neslepia, jog po darbo naujienų agentūroje perėjo fotografuoti žurnalų viršelius, kur jis pradėjo atsiskleisti ne tik kaip asmenybė, bet ir kaip fotografas.
Meilė privertusi palikti gimtąją šalį
Neretai dėl meilės žmonės priima sprendimus, kurių anksčiau galbūt nebūtų drįsę priimti. Gediminas atvirauja, jog viena didžiausių svajonių buvo iškeliauti į Niujorką, tačiau ne trumpam, o pradėti ten kurti gyvenimą. Vyras pasakoja, jog skyrė sau pusę metų, jog suprastų, apie ką yra Niujorkas:
„Suradau tokį žmogų, kurį labai pamilau ir labai norėjau su juo būti, todėl atrodė, jog visi ženklai man sako, kad reikia ten lėkti, tad aš sau skyriau pusę metų pasibandyti, pažiūrėti, kaip gyvenasi, kaip kultūra, žmonės.
Aš buvau per daug pamilęs Lietuvos mentalitetą, todėl man Amerikos mentalitetas atrodė ne toks artimas. Negalėjau perprasti tų žmonių. Pats miestas yra labai įtemptas, jis nėra švarus, tai man neatrodė labai logiška, atrodė, jog pačiame mieste vyksta kažkokia kova už būvį, niekada nebuvo tokios ramybės ir gaivos, kuri buvo Lietuvoje“.
Žinoma, dvejuose skirtinguose žemynuose skiriasi ne tik klultūra bei jos suformuoti žmonės, bet ir pragyvenimas, kuris JAV garsėja kaip ne pats pigiausias. Gediminas prisimena, jog kainų skirtumas tikrai buvo didelis.
„Lietuvoje viskas pigiau, o ten viskas tikrai labai labai brangu. Kad išlaikyti save, reikia be proto daug dirbti, atstumai milžiniški, o savo automobilio išlaikyti ten beveik nėra įmanoma, jeigu neturi vairuotojo, nes tiesiog niekada nėra kur jo pastatyti, tai susidėjo visi faktoriai, o tada supratau, kad ši vieta ne man“, – prisimena fotografas.
„Maisto kokybė taip pat ne kokia. Nežinau kaip šiomis dienomis, bet prieš dešimtmetį tikrai buvo prasta, kai tuo tarpu Lietuvoje už juokingus pinigus buvo galima valgyti skanų, sveiką, ekologišką maistą“, – kalba Gediminas.
Žymūs veidai objektyve – Gedimino kasdienybė
Gediminas garsėja ne tik kaip savo srities profesionalas, bet ir kaip žmogus, nufotografavęs, greičiausia, visus žinomus šalies veidus, tačiau pats Gediminas atvirauja, jog čia tik mitas, kad jo klientai vien žymūs žmonės.
„Galbūt susidaro toks įspūdis, nes ant žurnalų viršelių yra beveik vien žymūs žmonės, tai gal todėl žmonėms taip ir atrodo, bet taip tikrai nėra. Visą gyvenimą fotografavau visus žmones, nepriklausomai, jis žymus ar ne. Kuriu portretus aibei gražių moterų. Aš visada sakau, jog visi turi savo gražų kampa ir apšvietimą“, – apie klientus kalba fotografas.
Vyras atvirauja bei pasidalina savo mintimis, jog niekada nėra spjovęs į kurį nors fotografijos žanrą, nes tiek vestuvių fotografija, tiek asmeninės fotosesijos ar kitokio tipo akimirkų fiksavimas, žavi Gediminą, kuomet reikia priimti kylančius iššūkius ir sprendimus.
„Atrodo, dirbu jau 20 metų, bet kiekviena fotosesija būna vis kitokia, atneša vis kitus iššūkius. Eidamas į kiekvieną fotosesiją sprendi mini galvosūkį, kai jį išsprendi, būna, moterys sako, oi, tai aš visai graži, tai sakau, kad aišku, kad graži. Dažnai fotosesija virsta terapija“, – sako vyras.
Gediminas atvirauja, jog užfiksuoti žymų žmogų nori greičiausia tas, kuriam reikia reklamos:
„Manau, jog tam, kam reikia kokios nors reklamos, tas tikrai nori nufotografuoti kokį nors žymų žmogų, tai jei jis įsikelia nuotrauką, tave greičiau pastebi. Aš manau, kad žmogus žymus ar ne, jis vis tiek yra žmogus ir turi tų pačių vargų ar džiaugsmų“.
Fotografas atskleidė, kad norint pas jį nusifotografuoti, kaina prasideda nuo 300 eurų ir kyla aukštyn, pagal žmogaus norus.
Augantis sūnus Kosmosas
Prieš kelerius metus Gediminas kartu su širdies drauge Beatriče susilaukė pirmagimio. Nors vardas neįprastas, Gediminas atvirauja, jog aplinkiniai nereagavo kaip nors ypatingai. Šiandien – toks vardas Lietuvoje vienintelis, todėl vyras džiaugiasi, kad vardas vaikui padės išlikti autentiškam ir unikaliam:
„Jeigu jis norės būti menininkas ar eiti panašiu keliu, jam šis vardas duos savitumo, unikalumo, juolab, kad jis kol kas Lietuvoje vienintelis“.
Gediminas atvirauja, jog sūnaus ne kartą yra klausęs ar nori kito vardo, tačiau visada sulaukia to paties atsakymo:
„Ne kartą esame klausę, ar tu nori kito vardo, bet jis visada piktai atšauna, jog jis Kosmosas ir taškas, jam kito vardo nereikia“.
Natūralu, jog vaikui augant auga ir jo poreikia, formuojasi charakteris. Šia tema atsiveria Gediminas ir papasakoja, kaip sekasi auginti trimetį sūnų:
„Iš pradžių viskas buvo nuostabu, o dabar, kaip ir kiekvienam vaikui, atsiranda charakteris, jau reiškia, kad to nevalgysiu, to nenoriu, tai atsirado tokie stiprus noriu arba nenoriu. Jis jau kategiriškai sprendžia, ko nori pats“.
„Šiuo klausimu man gal kiek lengviau, nei mano antrai pusei, nes ji dar jauna, impulsyvi, tai jai sunkiau, nes jie abu tokie užsidegantys, tai tenka man įsikišti. Pas mus yra toks Itališkos šeimynėlės paveikslas“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
