Anksčiau naujienų portalui tv3.lt apie šią ypatingą dieną pasakojo profesorius, etnologas Libertas Klimka.
Spėdavo derliaus gausumą
L. Klimka tąkart atskleidė, kad Šv. Andriejaus dieną mūsų protėviai prognozuodavo būsimo derliaus gausumą, ypač tikėdami, kad rudenį javai gali derėti itin gerai.
„Jeigu diena būtų ūkanota, šerkšnas, reiškia, kad geriau augs visos bulvės, runkeliai, ankštinės kultūros, o jeigu graži – tai javams palankesni metai bus“, – pasakojo pašnekovas.
Taip pat per Šv. Andriejaus dieną merginos burdavo apie savo būsimą likimą, spėdamos, už kokio vaikino ištekės ir koks jis bus. Etnologas tada sakė, kad įdomiausi burtai buvo atliekami prie šulinio, o šiuos papročius etnologai fiksavo dar visai neseniai.
Paklaustas apie tai, kaip likimą parodydavo protėvių daromi burtai, jis pridūrė, kad daugelis atsakymų, šiuo atveju merginoms, ateidavo per sapnus.
„Aplink šulinį eidavo mergina, sutemose, kad niekas nematytų. Būtinai eidavo prieš saulės kryptį ir kartais net atbula, nugara į priekį. Paskui save barstydavo aguonų arba kanapių sėklytes ir šnabždėdavo: „Šventas Andriejau, šventas Andriejau, parodyk man mano būsimąjį vyrą arba atsiųsk man padėjėją kanapes raut“.
Vėliau pabarstydavo takelį link namų, su niekuo nekalbėdavo, eidavo miegoti. Per sapną matydavo, kad prie to šulinio atjoja raitelis, paprašo kibiro žirgui pagirdyti ir kai žirgą girdo, galima paklausinėti, iš kur joja, kur jo pilis, kiek pilyje menių“, – atskleidė L. Klimka ir pridūrė, kad tokiu būdu mergelės per sapną pamatydavo savo ateitį.
Etnologas taip pat sakė, kad egzistuoja ir paprastesnis burtas, kurį jis pats naudodavo norėdamas sužinoti, ar išsipildys svajonės ir ateities planai, bei teigė, jog šiuo būdu tai galima patikrinti.
„Reikia nusilaužti vyšnios šakelę iš svetimo sodo galvojant apie savo lūkestį arba darbą. Šakelę pamerkti, pastatyti ant palangės aukštoje vazoje ir ją užmiršti. Palikti iki Kūčių, 4 savaites nežiūrėti į ją ir pažiūrėti tik Kūčių dieną.
Jei tą dieną ji apsipylė baltais žiedeliais, reiškia, jo svajonei lemta išsipildyti. Jeigu svajonė neišsipildo, žiedeliai pajuoduoja“, – pabrėžė jis.
Kokie būsimi orai laukia?
Taip pat anksčiau naujienų portalui tv3.lt L. Klimka sakė, kad geriausia orus spėti per šv. Martyno dieną. Jis pasidalijo, kokias prognozes ši diena parodė šiemet.
„Šv. Martynas yra paskutinė rudens šventė, po šv. Martyno dienos prasideda pusiaužiemis. Tai toks laikas, kai nei žiema, nei ruduo, jis tęsiasi iki šv. Andrejaus, lapkričio 30 dienos.
Yra net toks pasakymas – koks pusiaužiemis atjos, tokia ir žiema bus. Jeigu pusiaužiemis bus su atlydžiais, su pasnigimais, kaip obuolmušis žirgas, tai atėjusi žiema iš vienos rankovės barstys sniegą, iš kitos – šaltį.
Visas tas pusiaužiemio laikotarpis yra pranašingas, parodantis, koks bus žiema“, – pasakojo jis.
L. Klimka tąkart nurodė, kad lietuviai šią dieną vadovaudavosi patarle. Manyta, kad jei per šv. Martyną žąsis būdavo ant vandens, tai per šv. Kalėdas turėtų būti ant ledo. O štai jeigu per šv. Martyną žąsis ant ledo – per šv. Kalėdas bus ant vandens.
Etnologo teigimu, kiek jam pačiam yra tekę stebėti šv. Martyno dienos orų spėjimus, jie pakankamai tikslūs.
Jis atskleidė, kad kasmet per šv. Martyną pasižymėdavo šios dienos orus, o per šv. Kalėdas patikrindavo, ar jie tikrai išsipildė.
„Per šv. Martyną galima matyti, kad Kalėdos turėtų būti sniegingos arba pašalusios. Žiemos pradžia turėtų būti su gilia šalna“, – tąkart žinias pateikė etnologas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
