Gabalėlį mėsos, žuvies, krevetę, o gal midiją – štai tokį gurmanišką meniu gyvūnų globėjai siūlo naujokui – jūriniam ereliui. Šis nepatikliai stebi aplinką.
„Kada buvo ramu ir tylu klinikoje, tai jis pats agresyviai ėmė maistą, draskė nagais, snapu ir tai buvo pirmasis džiugus simptomas, kurį pastebėjau“, – sakė UAB „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.
Kaišiadorių rajono gyventojas šį sparnuotį išvydo apatišką, tupintį šalia judraus kelio.
„Šiame rajone yra 8 erelių poros, galbūt galėjo vienas iš jų, dalyje lizdų jaunikliai buvo žieduoti, o šitas be žiedo. Tai gal iš tų kelių lizdų galėjo būti vienas iš jauniklių čia“, – pasakojo T. Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Deivis Dementavičius.
Specialistai apžiūri erelį. Laimė, žaizdų plunksnuočio kūne nematyti.
„Išorinių, rimtų sužalojimų nepastebėjome, lūžių nėra, apžiūrėjome sparnus, jie simetriški, visos refleksinės funkcijos veikia puikiai, tai manome, kad reikia tik laiko atsistatyti jėgoms“, – teigė veterinarijos specialistas Giedrius Survila.
Šis ereliukas itin sulysęs, netekęs net pusės savo svorio.
„2 kilogramai 26 gramai... Tai va jis dvigubai lengvesnis nei turėtų svert patinas...“, – kalbėjo specialistai.
O priežasčių tam gali būti įvairių – dabar jaunieji ereliai jau mokosi gyventi savarankiškai, bet tėvai dar akylai seka atžalas ir vis atneša kokį gardėsį. Šis jauniklis, matyt, nuo gimtųjų vietų nuklydo per toli ir nepajėgė susirasti grobio, o maitintojų šalia nebuvo.
„Arba apsinuodijęs, arba kokia liga sergantis, bet realus variantas, kad tiesiog išsekęs. Nes šie paukščiai liepos mėnesį jie palikinėja lizdus, suaugę paukščiai atrišinėja juos, ta prasme savarankiškam gyvenimui išleidžia, kuo toliau, tuo mažiau maitina. Tai gal jis nuskrido toliau nuo lizdo ir per savaitę dvi išseko, gal sunkiau sekėsi sumedžiot grobį“, – teigė D. Dementavičius.
Tad dabar galiūno laukia soti dieta, o kai įmis, bus paleidžiamas į laisvę.
„Šitas paukštis išsekęs, jei tai būtų sveikas jūrinis erelis, tai jį nulaikyt sudėtinga, jie ir specifinio charakterio, reikėtų pasisaugot ir nagų, ir snapo“, – kalbėjo G. Survila.
„Gal savaitę intensyvesnės slaugos, priežiūros, maisto užtikrinimo ir vėliau galės skristi pats maitintis“, – sakė UAB „Nuaras“ vadovė.
Gyvūnų globėjai sako, kad šiemet didesnių paukščių, erelių ar gandrų teko gelbėti vos vieną kitą. Ankstesniais metais jų būdavo dešimtys.
„Sulūžęs sparnas, apsinuodijęs švinu, kada žalios išmatos ir žūdavo, neišgyvendavo, ir papuolęs ant elektros laidų, kur būdavo paralyžiuota viena koja, vienas sparnas – tai būdavo pagrindinės tokios traumos, kurios pasitaiko tų erelių, kuriuos mes paimdavom ir apžiūrėdavom, ir tikrai būdavo metų, kur ištisai“, – teigė J. Gustaitienė.
Jūriniai ereliai – galingiausi sparnuočiai gyvenantys ir perintys mūsų krašte, pastaraisiais metais jų populiacija gerokai atsigavusi. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje peri apie 200 jūrinių erelių porų.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
