REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Neblėstant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių pasienyje kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip Vakarų atstovė, po daugiau nei metų leidosi į pokalbį su neteisėtu Baltarusijos vadovu. Vos tik ši žinia iškilo į viešumą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė palaikantis kanclerės žingsnį, kadangi pokalbį pats mato kaip vieną iš būdų išspręsti humanitarinę krizę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neabejoja – krizę padės įveikti griežti veiksmai, o ne geri norai sutarti su režimu.

Neblėstant įtampai Baltarusijos ir Lenkijos bei Baltijos šalių pasienyje kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kaip Vakarų atstovė, po daugiau nei metų leidosi į pokalbį su neteisėtu Baltarusijos vadovu. Vos tik ši žinia iškilo į viešumą, Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda interviu BBC teigė palaikantis kanclerės žingsnį, kadangi pokalbį pats mato kaip vieną iš būdų išspręsti humanitarinę krizę. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neabejoja – krizę padės įveikti griežti veiksmai, o ne geri norai sutarti su režimu.

REKLAMA

„Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė G. Nausėda.

Jo teigimu, su Baltarusija taip pat reikėtų kalbėtis ir apie humanitarines problemas, sukeltas šios krizės. „Taip pat turime kalbėtis apie humanitarines problemas – ir ne tik su Lenkija ar Lietuva, ar kitomis Europos Sąjungos šalimis, bet pirmiausia – su Baltarusija, kadangi ji yra atsakinga už tai, kas vyksta jos teritorijoje“, – tvirtino prezidentas.

REKLAMA
REKLAMA

Kiek po to, prezidentūra išplatino pranešimą, kuriame patikslino, kad remia „Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pastangas ieškoti sprendimų repatrijuoti migrantus į jų kilmės šalis. Tarptautinės bendruomenės kalbėjimasis su A. Lukašenka, siekiant išgelbėti pasienyje įstrigusius žmones,  nereiškia nei režimo legitimizavimo, nei pripažinimo“.

REKLAMA

Trečiadienį G. Landsbergio žurnalistams pasiteiravus, kaip vertina G. Nausėdos poziciją režimo atžvilgiu, atsakė pritariantis tik tam, kad derybos vykti jokiu būdu negali.

„Bet vėlgi, aš matau tam tikrus ženklus, kad režimas, pasinaudojęs 50 minučių pokalbiu paverčia, kad tai atrodytų tarsi derybos. Tuomet mes deramės su žmogumi, apsimetančiu valstybės vadovu, kurio mes nepripažįstame“, – nurodė jis.

Tai, kad skiriasi prezidento pozicija, užsienio reikalų ministras teigė taip pat pastebintis: „Skyrėsi prezidento pasakymai vakar iki jo paaiškinimo ir to, kas buvo anksčiau. Tai ne man vienam aišku“.

REKLAMA
REKLAMA

Apie žinią, jog G. Nausėda kalbės interviu BBC,  G. Landsbergis dar kartą patvirtino nežinojęs.

Landsbergis: „Gerais norais remiantis krizė neišsispręs“

Naujienų portalas tv3.lt primena, A. Merkel su A. Lukašenka pirmadienį kalbėjosi apie „sudėtingą padėtį prie Baltarusijos ir ES sienos, ypač dėl būtinybės suteikti humanitarinę pagalbą ten esantiems pabėgėliams ir migrantams“, teigia kanclerės atstovas spaudai.

Praeitą savaitę A. Lukašenkos sąjungininkas, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ragino ES lyderius tiesiogiai kalbėtis su Baltarusijos autoritariniu lyderiu, kad būtų išspręsta migracijos krizė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pirmadienį vakare V. Putinas taip pat aptarė krizę prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.

G. Landsbergis neabejoja, kad režimo pokalbis su A. Merkel gali atrodyti kaip derybos ir A. Lukašenka „ketins įnešti tiek sumaišties, kiek jis galės, nes jo toks tikslas“.

„Silpninti mus, susilpninti mūsų poziciją, priversti mus abejoti vieni kitais ir ar beveik neabejoju, kad tai jau dabar vyksta“, – žurnalistams sakė jis.

Ministro vertinimu, Vokietijos kanclerės pokalbis su neteisėtu Baltarusijos vadovu yra rizikingas Europos Sąjungos atžvilgiu: „Yra europinės institucijos, kurios daro savo darbą. Mes sutarėme dėl sankcijų, dėl bendros laikysenos. Mes įgaliojame ES institucijų atstovus kalbėtis ir palaikyti bendrą poziciją. Dvišalis kontaktas yra rizikingas, kad bus išnaudotas norint (Balatarusijai – aut. past.) legitimizuotis. Matau tą kaip pagrindinę riziką, matau ir to pirmus ženklus“.

REKLAMA

ES pirmadienį uždegė žalią šviesą naujoms sankcijoms A. Lukašenkos režimui už jo vaidmenį kurstant krizę.

„Tų sankcijų dar nepradėjome įgyvendinti ir tas spaudimas tiek, kiek galima spausti režimą ar su juo bendradarbiaujančius, nėra pasiektas. Jei būtų siekiama greitų žingsnių, yra didesnė problema, kad ji kartosis“, – aiškino G. Landsbergis, pridurdamas, kad ES „turi efektyvų ir veikiantį instrumentą sankcijų mechanizmui, kuris dabar yra pritaikytas ir migrantų instrumentalizacijai“

Jo nurodymu, per artimiausias kelias dienas turėtų būti ES sutarta dėl sąrašo sakncijoms, kuriame yra beveik 30 juridinių ar fizinių asmenų.

REKLAMA

„Gerais norais remiantis krizė neišsispręs. Mums reikia veiksmų. <…> Mes turime aiškų reikalavimą išsakyti Lukašenkai, kad žmonės turi būti paleisti nuo sienos ir būtų leista jiems išvykti.  

Šiuo metu Irakas organizuoja skrydį, į kurį užsirašė 200 žmonių. Akivaizdu, kad suteikiant daugiau skrydžių, didesnę kampaniją, saugų praėjimą iki oro uosto, būtų galima išgelbėti daug žmonių iš vargo,  – nurodė ministras.

Pats G. Landsbergis teigė visuose savo pasisakymuose daug dėmesio skiriantis tiek valstybės sienos apsaugos problemai, tiek ir žmonėms, kurie yra pasienyje.

Kiek laiko migrantai dar bus įstrigę pasienyje, jo teigimu, labai sunku pasakyti: „Tai priklauso nuo Lukašenkos. Aš manau, kad jis nori palaikyti kuo didesnį spaudimą ES. Nepaisant vieno ar kito skambučio, jis nėra pasiruošęs keisti savo politiką. Tik atitinkamas spaudimas, sankcijos  kurias aš siūlyčiau svarstyti papildomai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

 ES tikrai turi tuos instrumentus, juos gali išsakyti ir aš manau, kad tai yra tinkamas kelias. Kalbėti reikia ta kalba, kurią jis supranta. Diplomatijos kalba, bent jau aš nemačiau poreikio kalbėtis su žmogumi, kurį dažnas galėtume pavadinti besielgiančiu teroristiniais metodais“, –  sakė ministras.

Paaiškina, kuo pokalbiai su teroristais yra pavojingi

Savo socialinėje paskyroje G. Landsbergis trečiadienį taip pat rašė, kad pokalbiai su teroristais yra pavojingi, nes jie „vyksta ne mūsų –  teisės teritorijoje, o jų - chaoso ir propagandos teritorijoje“

„Kodėl pavojingi pokalbiai su teroristais. Nes net ir gavę ultimatumą jie gali paversti jį derybomis. Štai režimas pradėjo skleisti informaciją apie neva Merkel-Lukašenkos pokalbio metu aptartus 2000 migrantų, kuriuos Vokietija turėtų pasiimti. Oficialios Vokietijos pozicijos apie tai nėra. Tokio pobūdžio pasiūlymas yra mirtinai pavojingas Europai, todėl jei jis buvo pateiktas, turėjo būti atmestas.

REKLAMA

Jis pavojingas dėl to, kad įtvirtintų migrantų legendą, kad į Europą galima pakliūti ir mėginant patekti nelegaliai, galima pakliūti ir mėtant akmenis į sieną saugančius pareigūnus. Kalbėti apie tolimesnį srauto sustabdymą būtų praktiškai nebeįmanoma. Nekeliu net klausimo, kaip humaniškai reiktų atrinkti tuos 2000 iš dešimties ar daugiau tūkstančių esančių Baltarusijoje - organizuoti loteriją?“, – rašė ministras.

Anot jo, net ir propagandiškai paskleista mintis turi strateginę reikšmę režimui.

„Didelė tikimybė, kad ji bus rimtai pradėta svarstyti Europoje, kaip greičiausias (nors ir trumpalaikis ir trumparegiškas) problemos sprendimas, visiškai nepaisant papildomų sąlygų ir reikšmės ateičiai. Europa skils į pasipiktinusius ir pritariančius. Europos institucijos bus susilpnintos - kam reikalingi jų sprendimai, teisinis kelias, jei viską galima sutvarkyti vienu skambučiu?

REKLAMA

O to, ko mums reikia labiausiai – susitarimo dėl aiškios sienų apsaugos strategijos, resursų tai sienai apsaugoti, sankcijų Europos apgultį organizuojantiems ir tarptautinio tribunolo žmones kaip ginklą naudojantiems, – Europoje gali likti mažiau“, – nurodė G. Landsbergis.

Jis taip pat teigė, kad esame labai netoli vieningo Europos Sąjungos susitarimo dėl tolesnių sankcijų, dėl tolesnio spaudimo neteisėtam Minsko režimui.

„Neturime leisti, anot posakio, snatch defeat from the jaws of victory – išplėšti pralaimėjimą pergalei iš nasrų.

Todėl pokalbiai su teroristais ir yra pavojingi, nes jie vyksta ne mūsų - teisės teritorijoje, o jų – chaoso ir propagandos teritorijoje. Savoje žaidimų aikštelėje net ir mažiausias, bet piktas diktatorius gali įgyti pranašumą ir įveikti kad ir didžiausią, geriausių norų kupiną demokratijos atstovą“, – nurodė jis.

Tipo landzbergis gudresnis už Merkel?
matyt jis nenori švelnint padėties, jam kad tik didint įtampą ir įsigyt kuo daugiau priešų aplink, jam atrodo,kad jis protingesnis už labiau patyrusius Europos politikus,nors realiai tai dar tik mažas višiukas,įsivaizduoja esąs erelis
Su Rusija,Baltarusija reikia draugauti,o ne kariauti.Esat jauni,karštakošiai.Prezidentas jau pradeda užaugti.Nesikiškit įkitų vidaus reikalus.Valdykit Lietuvą.O ,kurie nori tegyvuoja ten,kur jiems GERIAUSIA.ES.Merkel visada buvo šauni....
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų