J. Jackie Baier vardas jau ne vienerius metus žinomas kino pasaulyje. 2011 metais 61-ajame Berlyno kino festivalyje ji pristatė dokumentinį filmą „Gėdos namai“ (angl. House of Shame: Chantal All Night Long) apie naktinio Berlyno veidus ir užkulisius. Šis filmas ir jo režisierė viešėjo ir tų pačių metų Europos šalių kino forume „Scanorama“. Naujojo J. Baier kūrinio „Julija“ premjera įvyko šių metų Venecijos kino festivalio programoje „Venecijos dienos“ ir iki šiol spėjo apsilankyti dar keliuose tarptautiniuose festivaliuose.
Be kino J. Jackie Baier kūrybinėje karjeroje itin svarbią vietą užima fotografija. Pati būdama transseksualė, J. Baier nuo 1999 metų kuria fotografijų ciklus prostitucijos tema, stebėdama grupę Berlyne dirbančių transseksualių moterų. J. Baier parodos rengtos Berlyno, Kopenhagos, Miuncheno ir Kelno meno galerijose.
Pasak menininkės, pažintis su Julija taip pat prasidėjo nuo fotografavimo. „Sutikusi Juliją iš karto suvokiau, kad tiesiog privalau ją fotografuoti. Šis jausmas buvo abipusis – jai patiko fotografuotis. Iš pradžių tai buvo jos grožio pagrindimas. Vėliau – jos egzistavimo patvirtinimas, įrodymas, kad ji gyveno. O šiandien jai kartais atrodo, kad fotografavimas yra ta priežastis ar pretekstas, dėl kurio žmonės jos ieško“, – sako J. Baier, rytoj, 19.00 val., „Skalvijos“ kino centro galerijoje Vilniuje atidarysianti savo fotografijų parodą „Julijos portfolio“.
Parodoje eksponuojami per daugiau nei dešimt metų trunkančią menininkės pažintį su filmo protagoniste kurti Julijos foto portretai. Paroda veiks iki gruodžio 3 d. Įėjimas laisvas.
Filmas „Julia“ – tai jaudinantis pasakojimas apie iš Klaipėdos kilusį transseksualę, paauglystėje priverstą bėgti iš namų į Vokietiją, parduotą į prostitucijos verslą ir atsidūrusią ant visiško fizinio ir psichologinio išsekimo ribos.
Kartu tai pasakojimas apie universalius dalykus – vienatvę ir šaknų praradimą, nepalaužiamą laisvės troškimą ir viltį patirti bendrumo jausmą bei žmogiškąją šilumą. Tai ne tik transseksualumo, bet apskritai būvimo „kitokiu“ – neįgaliu, kitokios odos spalvos, kitokių įsitikinimų ir t.t. – studija. Tai pasakojimas apie būseną, kurioje atsiduria žmogus, nuo kurio nusisuka visi, įskaitant motiną. Tai kovos už teisę, nepažeidžiant kitų žmonių interesų, būti savimi manifestas.
Filmas sukurtas bendradarbiaujant Vokietijos kino kompanijoms ,,Gamma Bak Filmproduktion”, ,,J.Jackie Baier Filmproduktion” bei lietuvių kino studijai „Just a Moment“, prodiusavusiai Linos Lužytės dokumentinį filmą ,,Igruški”, Giedrės Žickytės dokumentinį filmą ,,Kaip mes žaidėme revoliuciją”, Marato Sargsyano dokumentinį filmą ,,Tėvas” ir kitus dokumentinius bei vaidybinius lietuvių kino režisierių projektus.
Nuo lapkričio 29 d. filmas bus rodomas daugelyje Lietuvos kino teatrų.
