Daugelis „Eurovizijos“ dainų konkursą vertina prastai ir vadina televizijos „McDonald's“ mėsainiu – kitaip tariant, greitu ir nekokybišku maistu.
Kuo toliau, tuo skandalingiau
Atlikėjai mažiausiai galvoja apie muzikos kokybę ir tik stengiasi įtikti visuotiniam balsuojančiųjų skoniui pasitelkdami blizgius drabužius, primityvius ritmus ir kvailus arba politinius tekstus. Šios varžybos, kurių vertinimo kriterijai itin neaiškūs, kasmet sukelia ne vieną skandalą, kuriame stiliaus klaidos ir politiniai konfliktai susimaišo į vieną margą mišrainę.
Šiais metais „Eurovizijos“ dainų konkursą rengiantis Azerbaidžanas gali ramiai skaičiuoti kitų šalių nesėkmes šiame konkurse. Jau kelis kartus buvo kilusi sumaištis tarp konkurso dalyvių dėl nesaugios politinės aplinkos. Manoma, kad dėl šios priežasties konkurse atsisakė dalyvauti Armėnija. Ne sykį ir paties Azerbaidžano atstovai buvo užsitraukę kitų dalyvių nemalonę, žinoma, dėl politinių nesusipratimų.
2009 metais, po 54-ojo „Eurovizijos“ dainų konkurso, vykusio Maskvoje, akyli stebėtojai ėmė garsiai kalbėti apie augantį politinį konkurso atspalvį. Daugelis „Eurovizijoje“ dalyvaujančių šalių didžiausio Europoje konkurso populiarumą ir televizijos reitingus ėmė naudoti politinėms pozicijoms viešinti ir tarpvalstybinėms problemoms spręsti.
Vieniems galima, kitiems – ne
Tokiu pavyzdžiu tapo Azerbaidžano atlikėjų dainos vaizdo klipas 2009-ųjų „Eurovizijoje“. Dainininkų AySel ir Arash dainos „Always“ pasirodyme buvo naudojamos Mauzoliejaus Tebrize (Iranas) vaizdai kaip Azerbaidžano tiurkų kultūros atspindys. Politologai tai įvertino kaip užuominą dėl Šiaurės (Baku) ir Pietų (Tebrizas) Azerbaidžano suvienijimo.
Įdomu, kad net po didelio sujudimo Azerbaidžanui buvo leista palikti prieštaringas dekoracijas. Armėnijai, panorusiai panaudoti savo istorinio paminklo „Senelis ir močiutė“ vaizdus, to padaryti nebuvo leista. Tam užprotestavo Azerbaidžanas, kuris, nors ir pripažįsta, jog paminklas priklauso Armėnijai, nenori, kad jis būtų viešai demonstruojamas, nes primena Karabacho konfliktą. Tais metais Azerbaidžanas užblokavo telefono numerį, kuriuo buvo galima palaikyti Armėniją.
Nors netrūko politikavimo, Azerbaidžano atstovai AySel & Arash liko „Eurovizijos“ konkurse (nuotr. SCANPIX)
Nuo Putino iki batono
Į „Eurovizijos“ istoriją 2009 metais įėjo Gruzijos atlikėjai. Dainininkams Stephane ir 3G buvo uždrausta Maskvoje vykusiame konkurse atlikti savo dainą „We Don't Wanna Put In“ dėl asociacijų su tuometiniu Rusijos ministru pirmininku Vladimiru Putinu ir 2008-aisiais vykusiu karu tarp Gruzijos ir Rusijos. Atlikėjams buvo liepta pakeisti dainos žodžius arba pasitraukti iš konkurso. Jie pasirinko pastarąjį kelią, nes nesutiko su mestais kaltinimais.
Tais pačiais metais Rusijos atstovė „Eurovizijoje“ Anastasija Prychodko atliko dainą „Mamo“. Jos tekstą kūrė estas, o muziką gruzinas. Pati atlikėja yra ukrainietė ir dainą atliko pusiau rusiškai, pusiau ukrainietiškai. Ironiška, kad su visomis šiomis šalimis Rusija turėjo esminių politinių konfliktų.
2008-aisiais Prancūzijos atstovas Sebastienas Tellieras užsitraukė ne tik prancūzų, bet ir prancūzų kalbos gynėjo Alaino Joyandeto nemalonę. Atlikėjui sumanius dainuoti angliškai A. Joyandetas pareiškė, kad išrinktas prancūzų jis privalo ir dainuoti prancūziškai. Vėliau dainininkas sutiko pridėti keletą posmelių gimtąją kalba, tačiau neslėpė nepasitenkinimo: „Prancūziško batono skonis nepasikeis, jei dainuosiu angliškai.“
Prancūzas S. Tellieras „Eurovizijoje“ dainuodamas angliškai neva įžeidė tėvynainius (nuotr. SCANPIX)
2007 metais netikėtai į konkursą pateko Izraelis su daina „Push The Bottom“. Nebūtų nieko netikėta, jei ne akivaizdi užuomina į Irano vykdomą branduolinę programą. Konkurso komisija dainą pripažino kaip visiškai tinkamą. „Eurovizijoje“ taip pat ne kartą politiškai „apsišaudė“ Turkija, Graikija ir Kipras, Belgija ir Amerika (žinoma, tai buvo vienpusis žodžių karas), Juokalnija, Rusija, Ukraina ir kitos.
Vaikams „Eurovizijoje“ ne vieta
Viena pirmųjų „Eurovizijos“ dainų konkurso „nusidėjėlių“ buvo Sandra Kim, ji 1986-aisiais atstovavo Belgijai. Dainoje „J'aime La Vie“ („Aš myliu gyvenimą“) ji dainavo apie penkioliktuosius savo paauglystės metus. Kad yra tokio amžiaus, ji teigė ir visiems aplinkiniams. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad mergaitei tebuvo 13 metų ir jos amžius buvo sąmoningai slepiamas bijant, kad ji gali būti pašalinta iš konkurso.
1989-aisiais panašiu keliu pasuko vienuolikametė prancūzė Nathalie Paque. Ji netgi atliko dainą beveik identišku pavadinimu – „J'ai Volé La Vie“ („Aš pavogčiau gyvenimą“). Po šių dviejų atsitikimų „Eurovizijos“ kritikai pasipiktino ir pareiškė, kad šis konkursas – ne vieta vaikams. Nuo tada „Eurovizijoje“ gali dalyvauti ne jaunesni nei 16 metų atlikėjai.
