Eurostatas dalinasi naujausia turima statistika, t.y. 2016 metų. Iš jos matyti, kad jauniausios motinos yra Bulgarijoje (gimdymo amžius – 26 metai), toliau rikiuojasi Rumunija (26,4 metai), Latvija (26,8 metai), Slovakija (27 metai), Lenkija (27,2 metai) ir Lietuva (vidutinis amžius, kuomet moteris susilaukia pirmo vaiko – 27,3 metai).
Štai visiškai priešinga situacija šiose šalyse: Italijoje vidutinis amžius, kuomet moteris susilaukia pirmo vaiko – 31 metai, Ispanijoje – 30,8 metai, Liuksemburge – 30,5 metai, Graikijoje – 30,3 metai, Airijoje – 30,1 metai.
Taipogi Eurostatas skaičiuoja, Europos Sąjungoje gimstamumo rodiklis (kiek viena moteris pagimdo vaikų) siekia 1,6. Mažiausias skaičius Ispanijoje – 1,3, o didžiausias rodiklis Prancūzijoje – 1,92.
Kuo geresnė gyvenimo kokybė, tuo vėliau gimdoma
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė tv3.lt komentuoja, kad visose išsivysčiusiose šalyse gimdymo amžius tampa vis vėlesniu. Skirtumų yra net tarp tos šalies miestų. Štai iš eurostato žemėlapio matyti, kad Lietuvoje vėlesnis gimdymo amžius yra Vilniuje nei kituose regionuose.
„Tai tiesiogiai susiję su pajamomis, nes tai reiškia didesnius alternatyvius kaštus. Jei moteris išeina gimdyti vaikus, jie netenka dalies pajamų ir jei tos pajamos aukštos, tas amžius gimdymui vis vėlinimas. Tai pasaulyje matome tendenciją, kad vystantis ekonomikai, augant pajamoms, moterys siekia karjeros ir tokiu būdu atitolina gimdymo amžių.
Tokiuose regionuose kaip Rumunija, Bulgarija, tai – pačios neturtingiausios Europos šalys, tai regionai mažiau išsivystę dėl to ir amžius mažesnis“, – sako ekonomistė.
Pasak jos, tikėtina, kad Lietuvoje ir toliau augant darbo užmokesčiui bei vejantis išsivysčiusias ES šalis, gimdymo amžius dar labiau tols.
„Nemanau, kad žvelgiant iš valdžios atstovų pozicijos, amžiaus jauninimo politika duotų naudos, nes tyrimai rodo, kad vaikai gimę vyresniame amžiuje pasižymi kitomis savybėmis. Šeima gali skirti daugiau laiko, resursų. Regionuose didžiausias gimstamumas, Vilniuje mažiausias palyginus. Bet ar norime paskatinti gimstamumą regionuose? Ar palengvinti šeimoms tą vaikų auginimą miestuose? Turėtume žiūrėti pagal regionus, kodėl Vilniuje mažas gimstamumas – aukšti vaiko išlaikymo kaštai, moterų karjera, darželių trūkumas. Tai čia gali daryti kažką valdžia, o ne siekti pajauninti moterų amžių, nes tai būtų ėjimas prieš tai, kas vyksta visame pasaulyje“, – svarsto analitikė.
Pasak jos, kad ir ką darytume, neatsidursime Afrikos lygyje, kur viena moteris vidutiniškai pagimdo penkis vaikus, tačiau to ir nereikėtų siekti.
„Kokybiški darželiai vienas iš efektyviausių būdų paskatinti moteris grįžti į darbo rinką. Vilniaus regione ypač trūksta darželių, kurie vaikus nuo ankstyvaus amžiaus priimtų, tai reiškia kad moteris du metus turi praleisti, kol gali grįžti į darbo rinką. Motinystės išmokų didinimas veikai tik iki tam tikros ribos. Lietuvoje dabar jau ilgas mokėjimas, ilgai saugoma darbo vieta, kad net priešingą gali duoti rezultatą“, – komentuoja L. Galdikienė.
Be to, ji patikina, kad net ir padidinus gimstamumo demografinių problemų išspręsti nepavyks, nes Lietuvoje daug didesnė yra emigracijos bėda.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas dr. Donatas Burneika taipogi pastebi, kad kuo vėliau gimsta pirmas vaikas, tuo mažiau tikimybės, kad vėliau bus susilaukiama daugiau vaikų. Be to, gimdant vėliau kyla ir medicininių problemų.
„Gimstamumo požiūriu tai nėra gerai, bet žmonės turi kitus prioritetus ir nelabai galima ką padaryti. Kartu su civilizacija, pažanga, gerove, tas amžius, kada susilaukiama pirmojo vaiko, vėlėja. Tai kuo turtingesnis kraštas, tuo ir yra tokia tendencija“, – teigia jis.
Anot D. Burneikos, kol kas dar niekam nepavyko paankstinti gimdymo amžiaus ir bet kokie valdžios bandymai bus pinigų mėtymas vėjais.
„Galima tik kažką daryti, kad turėtų daugiau vaikų. Reikia sukurti visą infrastruktūrą šalyje, kad būtų paprasta auginti, nereikėtų karjeros atsisakyti. O dėl amžiaus tai toks natūralus procesas visose išsivysčiusiose šalyse, kad tai būtų kova su vėjo malūnais. Vienas būdas taip, uždrausti mokslą moterims, grąžinti prie žemės ūkio visus ir būtų sprendimas, o realiai kalbant jei dirbame tuos darbus ir gyvename taip, kaip XXI a., taip ir bus kad nelabai ką gali padaryti“, – sako jis ir prideda, kad efektyviausias būdas skatinti gimstamumą yra darželių steigimas, o ne įvairios išmokos. Pastarosios turi tik trumpalaikį efektą.
