REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo senų senovės lietuviai puoselėjo gilias tradicijas saugodamiesi nuo gaisrų. Iš pradžių jie atlikdavo apeigas, kad suvaldytų rūstųjį Perkūną, o vėliau – tikėjimą ir apsaugą atidavė į Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo rankas. Apie tai, kuo ypatinga gegužės 4-oji ir kokie pasirodę gamtos ženklai pranašauja orus pavasarį, tv3.lt naujienų portalui papasakojo gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka.

Nuo senų senovės lietuviai puoselėjo gilias tradicijas saugodamiesi nuo gaisrų. Iš pradžių jie atlikdavo apeigas, kad suvaldytų rūstųjį Perkūną, o vėliau – tikėjimą ir apsaugą atidavė į Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo rankas. Apie tai, kuo ypatinga gegužės 4-oji ir kokie pasirodę gamtos ženklai pranašauja orus pavasarį, tv3.lt naujienų portalui papasakojo gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka.

REKLAMA

Gegužės 4 dieną yra minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo diena. Anot etnologo, gaisrai praeityje būdavo labai didelė nelaimė Lietuvoje. Vienas nuo kito namai labai lengvai užsidegdavo todėl, kad dauguma stogų būdavo degti šiaudais, malksnomis, drebulės skiedromis, eglės žieve. Žmonės taip pat neturėjo ir perkūnsargių.

„Jeigu kažkur kildavo gaisras, tai degdavo ištisi kaimai, miesteliai. Todėl, žmonės bijodami gaisrų ir perkūno įtrenkimo, statydavo šv. Florijono skulptūrėles. Paprastai jos būdavo turgaus aikštėje arba miestelio centre, nes tikėjo, kad tai apsaugos miestelį arba kaimą“, – paaiškina L. Klimka.

REKLAMA
REKLAMA

Šią dieną, savo profesinę šventę Lietuvoje mini visi ugniagesiai ir gelbėtojai. Dažnai jie organizuoja įvairius gaisrininkų pasirodymus, dalinasi savo sėkmės ir darbo ypatumų istorijomis.

REKLAMA

Šv. Florijonas

Etnologas taip pat tikina, kad apskritai, šv. Florijono istorija yra itin įdomi, mat būdamas romėnų legiono karys, jis buvo paskandintas vienoje Austrijos upėje už tai, kad slapčia perėjo į krikščionybę.

Tačiau, šaltiniuose rašoma ir tai, kad Florijonas buvo paskandintas ne tik dėl to, kad slapčia pakeitė tikėjimą, bet ir dėl to, kad sužinojęs apie ketinimą į vergiją paimti kelias dešimtis vaikų, įspėjo būti atsargius jų tėvus:

„Praėjus daugeliui metų, jo palaikai buvo perkelti į Krokuvą. XVI amžiuje Krokuvoje kilo didelis gaisras, kurio metu buvo suniokotas visas senamiestis. Nepaliesta liko tik viena bažnyčia, kurioje buvo saugomos šv. Florijono relikvijos.

REKLAMA
REKLAMA

Nuo tų laikų ir pasklido gandas, kad Florijonas yra gaisrų sergėtojas, juolab, kad jis mirė paskandintas upėje. Mūsų protėviai, šv. Florijoną statulėlėse vaizduoja kaip romėnų karį, kuris rankoje laiko kibiriuką vandens ir lieja jį ant namelių. Tokia skulptūrėlė yra iki šiol vienas populiariausių amatininkų dirbinių, kurį žmonės laiko namuose norėdami apsisaugoti nuo gaisrų.“

Pasak Liberto Klimkos, šv. Florijono skulptūrą Vilniuje galima rasti Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje, riterių koplyčioje. Ten šventasis laiko Lenkijos vėliavą, kadangi yra vadinamas dangiškuoju Lenkijos globėju.

„Mitologai mano, kad šv. Florijono kultas Lietuvoje buvo įdiegtas dėl to, kad būtų išstumtas senojo baltų dievo Perkūno šventinimas. Pagal papročius lietuviai atėjus pavasariui, kuomet sugriaudėdavo pirmasis griaustinis, atlikdavo tam tikras apeigas, kad galėtų suvaldyti Perkūno rūstybę ir padaryti jį palankiu žmonėms, nepridarytų bėdų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kadangi toks kultas buvo stipriai įsišaknijęs, dar ir dabar kai kurie reliktai yra pastebimi. šv. Florijono kultą labiausiai diegė per bažnyčią, kad šis pakeistų Perkūną ir jo šventę“, – paaiškina gamtos mokslų daktaras, etnologas.

Pavasario orai

Vis labiau pavasariui lekiant į vasaros pusę, gamtoje atsiranda ir daugiau ženklų, kurie gali pasufleruoti tam tikras orų tikimybes, ko galime sulaukti vasaros ar vėlyvo pavasario metu.

Vis dėlto, gamtos mokslų daktaras L. Klimka tikina, kad vis dar dauguma požymių itin smarkiai atsilieka gamtoje nuo įprastinės eigos:

„Kaip ir anksčiau minėjau, pavasario orų prognozės tęsiasi tokios pat, kaip ir maniau – pavasaris šaltokas ir vėlyvas. Visgi, džiugina tai, kad į Lietuvą sugrįžo pirmosios kregždės, jų yra ir mano, Zarasų krašte. Jų grįžimas reiškia, kad jau po truputį ir šiluma sugrįš. Sakoma, kad ant savo sparnų jos parskraidina šilumą (šypsosi).“

REKLAMA

Etnologas teigia, kad įdomu ir tai, jog Šv. Florijono dieną anksčiau žmonės tikėdavo ir sakydavo, kad jeigu ji bus visiškai giedra – reikės ateinančius metus ypač saugotis nuo gaisrų. Tačiau, jeigu iš dangaus nukris bent keli lietaus lašai – viskas bus gerai.

„Be to, vakarykštė diena taip pat turėjo neeilinę reikšmę bažnytiniame kalendoriuje, mat buvo minima švento kryžiaus atradimo diena. Legenda byloja, kad kryžių, kuriuo buvo nukryžiuotas Jėzus Jeruzalėje atrado šv. Elena.

Tačiau, lietuviai šią dieną sieja su darbais, gamtos požymiais. Sakoma, kad tądien prabyla lakštingala, o kryžius tampa žemės raktu, kuris skelbia apie žemės darbų pradžią – prasideda daržų sodinimai, sėja. Nuo tos dienos žmonės rekomenduoja vieni kitiems sodinti bulves, kirpti avis ir atlikti visą kitą krūvą gegužės mėnesio darbų“, – sako pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų