„Siekiai nustoti finansiškai maitinti Rusijos karo mašiną reiškia, kad turime rasti alternatyvą rusiškoms dujoms. Dujų rinka Baltijos šalyse ir Suomijoje siekia 60-65 teravatvalandes per metus, o SGD terminalas Klaipėdoje galės patenkinti tik pusę šio poreikio“, – sakė Taavi Aasas.
„Deramės su kaimynėmis Latvija ir Suomija, ar galėtume pastatyti bendrą regioninį terminalą. Priklausomai nuo derybų rezultatų bus priimtas sprendimas, kaip galima būtų plėtoti šį projektą“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, Estijos vyriausybė antradienį aptarė nuosavo SGD terminalo idėją, tačiau jokio galutinio sprendimo nepriėmė.
Savo ruožtu Ekonomikos ministerijos vicekancleris energetikai Timo Tataras praėjusią savaitę sakė, jog šalies poreikiams tenkinti plaukiojantis SGD terminalas kainuotų 300 mln. eurų, tačiau yra galimybė tokį laivą nuomotis, o tai atsieitų 50-70 mln. eurų per metus.
Latvijos premjeras Krišjanis Karinis šios savaitės pradžioje pareiškė pritariantis tam, kad Baltijos šalims reikėtų dar vieno SGD terminalo, tačiau Latvija, prieš pradėdama diskusijas apie galimą jo vietą, o ji galėtų būti ir Latvijoje, turi žinoti apie esamus projektus ir jų pažangą, potencialius investuotojus.
