Siūlymas teikiamas tęsiantis Rusijos karui.
„Manome, kad tai yra geriausias būdas suteikti Ukrainai tvirtas pozicijas prie derybų stalo, o Ukrainai teks grąžinti pinigus tik tada, kai Rusija atlygins Ukrainoje padarytą žalą“, – sakė Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen.
Paskolos sąlygos ir Ukrainos finansavimo poreikiai
Šis finansavimas padengtų du trečdalius 70 mlrd. eurų trūkumo, su kuriuo Kyjivas susidurs kitais metais. Briuselis siekia paskatinti kitus Ukrainos rėmėjus padengti likusią dalį.
„Praėjus penkeriems metams nuo šio agresijos karo pradžios, Europa išlieka vieninga. Esame kaip niekada įsipareigoję remti Ukrainą tiek kare, tiek taikoje“, – sakė U. von der Leyen.
ES lyderiai aptars paskolą kitą savaitę vyksiančiame viršūnių susitikime Briuselyje, tikėdamiesi pasiekti susitarimą.
Šiuo metu ES išmoka 90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui, kuri, kaip tikėtasi, padės šaliai išsilaikyti iki kitų metų pabaigos.
Tačiau Rusijai suintensyvinus atakas, tapo aišku, kad šių lėšų nepakaks.
Naujoji paskola atitiktų dabartinės formatą; skolinamasi būtų laiduojant ES centrinio biudžeto laisvomis lėšomis.
Ji taip pat būtų susieta su Kyjivo vykdomomis reformomis.
Nors tikslas yra pasiekti susitarimą kitą savaitę, finansavimo klausimas dabar susipynė su platesnėmis įtemptomis derybomis dėl kito ES centrinio biudžeto.
Ginčai dėl biudžeto
Vokietijos kancleris Friedrich Merz primygtinai reikalavo, kad prieš pasiekiant susitarimą dėl biudžeto, visa ES turi išspręsti šio finansavimo klausimą ir kad privalo dalyvauti visos 27 valstybės narės.
Tai supykdė kelias mažiausiai Ukrainą palaikančias ES šalis, kurios nori nedalyvauti remiant paskolą, pavyzdžiui, Bulgariją, Čekiją, Vengriją ir Slovakiją.
Praėjusį kartą Budapeštui, Bratislavai ir Prahai pavyko išsisukti nuo pareigos padėti padengti finansavimą.
U. von der Leyen pabrėžė, kad šį kartą tikslas išlieka įtraukti visas šalis.
Už bloko ribų Briuselis spaudžia kitas Ukrainos sąjungininkes, tokias kaip Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Japonija, kad jos kitais metais padengtų likusius Kyjivo poreikius.
Panašūs prašymai anksčiau nebūdavo sėkmingi.
Siekdamas šį kartą jas paskatinti, Briuselis teigia, kad kitos šalys galėtų suteikti garantijas, kurios padėtų sustiprinti paskolą, arba panaudoti palūkanas, gautas iš ES įšaldyto Rusijos turto, savo finansavimui padengti.
Pasiūlymas dėl naujos paskolos reiškia, kad ES kol kas nebandys nagrinėti keblaus klausimo dėl daugiau nei 200 mlrd. eurų bloke laikomo įšaldyto Rusijos centrinio banko turto tiesioginio panaudojimo Ukrainai finansuoti.
Šį planą 2025 metais atmetė Belgija, kurioje laikoma didžioji šio turto dalis, ir jos vyriausybės pozicija nepasikeitė.
Atnaujinta 14:32: papildyta paskolos sąlygomis, Ukrainos finansavimo poreikiais ir ES valstybių pozicijomis.





