Kremliaus pakurstytas diskusijas apie Europos saugumo architektūrą, kurias dabar atmeta dalis žemyno lyderių, šalies diplomatijos vadovas ketvirtadienį Lietuvos ir Vokietijos forume Seime įvardijo viena aktualiausių temų.
„Manau, tai reikalauja mūsų dėmesio, ir turime sutarti, kad šiuo klausimu būtina laikytis tvirtos pozicijos – nuo pat pradžių visiškai atmesti kaip nepriimtinus visus pasiūlymus iš Rusijos“, – kalbėjo K. Budrys.
Jis tvirtino pastarojoje ES Užsienio reikalų taryboje iš ministrų girdėjęs vieningą poziciją dėl saugumo architektūros diskusijų tik užtikrinus taiką Ukrainoje.
„Visi pabrėžia tinkamą veiksmų eiliškumą: derybų metu pirmiausia turime sutarti dėl ugnies nutraukimo, tuomet – dėl taikos sąlygų ir garantijų Ukrainai bei jos klestėjimo po taikos, ir tik tada galėsime kalbėti apie Europos saugumo architektūrą“, – sakė ministras.
K. Budrys akcentavo, kad Maskva siekia įtraukti į jai svarbių diskusijų „spąstus“, atmesdamas argumentą, jog Europos saugumo architektūra yra vienintelė priežastis Rusijai sėdėti prie derybų stalo.
„Jei tai vienintelė priežastis, paleiskite juos. Jei jie nenori derėtis dėl to, kas iš tiesų svarbu – kaip sustabdyti agresiją Ukrainoje. Norite aptarti ką nors kita – ne šį kartą, po to, kai Ukrainoje įsivyraus taika“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
Be to, jis pažymėjo, kad daugelyje sričių prarandama Rusijos kontrolė, ypač kalbant apie jos izoliavimą. K. Budrys dar kartą paragino kuo skubiau parengti 22-ąjį ES sankcijų Maskvai paketą, taip pat sankcionuoti Rusijos verslus, finansų institucijas.
„Mums reikia tvirtos paramos sankcionuoti „Rosatom“, kitas įmones. 60-čiai Rusijos finansų įstaigų ir bankų vis dar nėra uždrausta naudotis SWIFT sistema. Kaip tai suprasti? Praėjus penkeriems metams. Reikalingas draudimas ir teikti jūrų paslaugas“, – teigė K. Budrys.
Jis ragino ir iki gyvos galvos uždrausti į Europą atvykti Rusijos pusėje prieš Ukrainą kovojusiems asmenims.
„Jei kovojo prieš Ukrainą, priklausė ginkluotosioms pajėgoms – kaip galime leisti jiems atvykti į Europą? Privalome įtraukti juos į sąrašą asmenų, kuriems visam gyvenimui draudžiama atvykti, ir neleisti jiems pasirodyti Europoje“, – sakė K. Budrys.
Pasak užsienio reikalų ministro, pirmininkaudama ES Tarybai, Lietuva ypač didelį dėmesį skirs bendradarbiavimui su JAV.
„Stengsimės įtraukti kuo daugiau JAV pareigūnų į tas sritis, kuriose mūsų interesai sutampa. To mums itin reikia kolektyvinei gynybai ir tvirtam saugumui užtikrinti“, – nurodė jis.
K. Budrys įspėjo, kad su kiekvienu Europos saugumo architektūros stiprinimo, visuomenių atsparumo ar paramos Ukrainai veiksmu Rusija išleis „milijonų milijonus mūsų ryžtui ir nuoseklumui pulti“.
„Todėl privalome imtis atsakomųjų veiksmų. Manau, sukūrėme tinkamas priemones, bet jų nenaudojame – pavyzdžiui, „Europos demokratijos skydas“, kitos iniciatyvos iš Europos Komisijos. Turime būti kūrybiškesni ir lankstesni“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį.
BNS rašė, kad po JAV tarpininkaujamų Maskvos ir Kyjivo derybų Abu Dabyje Europos šalis sukrėtė Rusijos siekis peržiūrėti viso žemyno saugumo architektūrą. Tai vertinama kaip užuomina į senus Maskvos reikalavimus nustumti NATO aljansą Rytų Europoje ir nutraukti Vakarų karinę paramą Kyjivui.
Iki šiol Rusija ir Ukraina nesutarė dėl jokio ilgalaikio ugnies nutraukimo, o siekiant taikos pasiekta mažai akivaizdžios pažangos. Tebėra didelių nesutarimų dėl teritorijų kontrolės ir saugumo garantijų.
Vienintelė apčiuopiama JAV tarpininkaujamų derybų pažanga susijusi su apsikeitimais belaisviais, kuriuos kariaujančios šalys derybose dažnai naudoja kaip pasitikėjimą stiprinančią priemonę.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.



