Sprogstantys paspirtukai tampa gyventojų siaubu – Vilniuje dėl užsidegusio elektrinio paspirtuko nukentėjo 20 butų, ypač išdegė du iš jų. Viename iš butų gyveno šeima su dviem mažais vaikais, tačiau liepsnos viską sunaikino, žmonės jau pradėjo jiems rinkti pinigus ir paramą daiktais.
Sprogęs paspirtukas sukėlė gaisrą Kaune. Ugniagesiai iš buto keltuvu iškėlė du dūmais apsinuodijusius gyventojus.
Gyventojai – sunerimę
„Šiais metais skaičiuojame, kad turime jau 13 gaisrų, kurie kilo dėl prietaisų, turinčių baterijas. Tai – paspirtukai, elektriniai dviračiai ir panašūs prietaisai. Praėjusiais metais per visus metus turėjom taip pat 13 tokių atvejų“, – vardijo Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
„Tų prietaisų daugėja, daugėja tų baterijų, automatiškai matome vis pasikartojančias nelaimes“, – kalbėjo „Turiu žalą“ vadovas Vytautas Binkauskas.
Sproginėjantys paspirtukai kelia nerimą ir juos turintiems, ir neturintiems:
„Neramiai, jaučiuosi neramiai.“
„Manau, nesaugu. Ir su jais važinėt ir turėti. Manau, kad nereikalingi.“
„Jaudinuosi, bet kokiu atveju, kai įkraunu, stengiuosi būti prie jo, nepalikti jo be priežiūros, nes tai – padidinto pavojingumo daiktas, kurį reikia prižiūrėti. <…> Aš jį palieku pusrūsyje, kur net jei jis užsidegs, net nėra kam užsidegti.“
Sprogę paspirtukai šiemet pridarė milžiniškų nuostolių tiek gyventojams, tiek verslininkams.
„Šiandien gyveni namuose, kitą dieną esi gatvėj. Turėjom paspirtuką užsidegusį, degė viena patalpa, užgesino gaisrą per 20 minučių, nuostoliai siekė apie 200 tūkstančių, darbo buvo apie 3 mėnesius“, – pasakojo V. Binkauskas.
„Pastebime, kad dauguma dega įkrovimo metu, tai arba nesilaikoma gamintojo įkrovimo režimo, arba yra kažkokie mechaniniai baterijos pažeidimai“, – svarstė A. Gudžiauskas.
Baterijas sugadina patys
Baterijas žmonės sugadina važinėdami nelygiais keliais arba patys pražūtingai prikiša nagus – tobulina norėdami važinėti greičiau.
„Modifikacija yra gamyklos padaryto darbo pažeidimas, baterijos turi tam tikrus vidinius saugiklius, kurie neleistų sprogti, užsidegti, o po modifikacijos to praktiškai nelieka“, – perspėjo V. Binkauskas.
Kita klaida, galinti žmonėms kainuoti ne tik namus, bet ir gyvybę – naudoja nepatikimų firmų prietaisus.
„Pigiai ir gerai nebūna, žmonės bando siųstis iš trečiųjų šalių, Kinijos, tuos pigesnius, ne tokius saugius. Man asmeniškai yra tekę nusipirkti pigų pakrovėją telefono, važiavau namo, reikėjo staigiai, įkišau ir jis man po 3 minučių sprogo“, – pabrėžė V. Binkauskas.
„Įkraunant ar pažeidus bateriją, joje įvyksta trumpasis jungimas arba dėl temperatūros aukštos išsipučia baterija, pradeda skirtis labai degios dujos, kurios užsidega. Maža to, kad degimas yra labai intensyvus, jį lydi ir sproginėjimai“, – dėstė A. Gudžiauskas.
Pagrindinės taisyklės, anot specialistų – nekrauti prietaiso be priežiūros, pasikrovus ištraukti kroviklį iš lizdo.
„Jeigu gyvenam privačiam name ir turim baterijų, gal būtų galima laikyti kažkokioj metalinėj dėžėj, kad, jeigu ir kitų gaisras, būtų tokia kaip ir apsauga“, – patarė „Turiu žalą“ vadovas.
Turi paspirtuką – turėk ir nedegų audinį, gesintuvą ir dūmų detektorių, priminė specialistai.
„Nuo sprogimo būtų baisiau prabusti negu dūmų detektoriaus“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos departamento atstovas.
Paspirtukų nereikėtų laikyti ir laiptinėse – kilus gaisrui iš liepsnų būtų sunku ištrūkti ne tik paspirtuko šeimininkams, bet ir jų kaimynams.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
