Jį pristatydama, centro vadovė Jurgita Petrauskienė pabrėžė, kad būtent aukštojo mokslo kokybę kvestionuoja daugelis ekspertų ir verslo atstovų, o ją gerinant šaliai vietoj 14-kos šiuo metu esančių valstybinių universitetų pakaktų palikti 4-5.
Universitetų - per daug, įstoja visi norintieji
„Suprantame, kad ne skaičius lemia, bet lemia pačių aukštųjų mokyklų kokybė. Bet jei žiūrėtumėme patirtis kitose šalyse, matuojant aukštųjų mokyklų skaičių, tenkantį vienam gyventojui, Lietuva turi daugiau aukštųjų mokyklų, nei Šveicarija ar Australija. Tad tikriausiai 4-5 universitetai, jei matuotumėme pagal gyventojų skaičių, stiprūs, konkurencingi būtų tai, bet mechaninių jungimų nereikėtų daryti“, – žurnalistams antradienį sakė MOSTA vadovė.
Ketvirtą kartą atliktoje Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgoje konstatuojama, kad nors Lietuva ir pirmauja Europos Sąjungoje pagal aukštąjį išsilavinimą turinčiųjų skaičių, tik nedidelė dalis studentų išties motyvuoti baigti studijas. Teigiama, kad aukštosios mokyklos, siekdamos gauti finansavimą, pernelyg žemai nuleidžia kartelę, o aukštojo mokslo kokybė neatitinka verslo ir kai kurių studentų lūkesčių.
„Į aukštąsias mokyklas įstoja praktiškai visi norintieji - beveik 84 proc. teikiančiųjų paraiškas studijuoti įstoja į aukštąsias mokyklas. Jei kalbėtumėme apie jų pasirengimą, išties auditorijose šiandien sėdi mažoji dalis tų, kurie pasirengę stipriai pabaigę aukštąją mokyklą, ir labai didelė dalis tų, kurie vos baigia aukštąją mokyklą“, – antradienį teigė J.Petrauskienė.
Anot jos, siūlymai kelti kartelę stojantiesiems reikalauja ir aukštųjų mokyklų finansavimo modelio peržiūros.
Mokslininkų išvyksta daugiau, nei atvyksta
MOSTA taip pat pabrėžia, kad Lietuva nesugeba pritraukti talentų. Konkurencingumo indekse šalis užima 116-ąją vietą. Taip pat kritikuojama, kad Lietuvoje 2010-2014 metais išlaidos aukštajam mokslui sumažėjo trečdaliu, o, pavyzdžiui, 2014-aisiais valstybinis sektorius aukštajam mokslui išleido 64 proc. mažiau, nei vidutiniškai išleido ES šalys.
Pripažįstama, kad aukštųjų mokyklų dėstytojai turi ypač didelį dėstymo krūvį, o tai trukdo skirti daugiau laiko tobulėti, tyrimams.
Pasak J.Petrauskienės, Lietuva gali didžiuotis turėdama vieną didžiausių aukštąjį mokslą baigusiųjų rodiklį Europos Sąjungoje, tačiau ji pabrėžia, kad tarptautinių ekspertų vertinimai ir įvairūs rodikliai rodo, jog „Lietuvos mokslas ir studijos yra smarkiai orientuotas į nacionalinę rinką“.
„Matome, kad tyrėjų, atvykstančių ilgesniam nei 15 dienų laikotarpiui, yra gerokai mažiau, nei kad mūsų tyrėjų išvyksta (...). Lygiai tas pats kalbant apie studentų ir dėstytojų mobilumą – lietuvių išvyksta gerokai daugiau, mes lenkiame ES vidurkį, tuo metu Lietuva dar nėra patraukli šalis studijoms, nors turime ir puikių pavyzdžių (...), bet apimtys yra gerokai per menkos“, – nurodė MOSTA direktorė.
A.Daniūnas: problema – prasta vidurinio mokslo kokybė
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus Alfonso Daniūno tvirtinimu, didžiausia problema – prastas būsimųjų studentų parengimas dar mokykloje.
„Mes turėtume kalbėti apie bendrą vidurinio ir aukštojo mokslo sistemą. Ir ne mažesnės, gal didesnės problemos šiuo metu yra Lietuvoje dėl vidurinio mokslo kokybės, kalbant apie baigusiųjų vidurinę mokyklą gebėjimus, žinias, ypač tai turėčiau sakyti apie tiksliuosius mokslus. Ir ta problema, mano supratimu, gilėja. Esmė, kad Lietuva nepriima koncepcijos, kaip reikėtų rengti mokytojus“, – sakė A.Daniūnas.
Jis teigiamai vertina pačių universitetų pastangas, bet sutinka, kad dalis studijų programų akredituotos trumpam laikui ir tai rodo jų nepakankamą kokybę. Tačiau dar vienas reikšmingas faktorius, anot rektoriaus, yra dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai.
„Tyrėjų atlyginimai Lietuvoje yra keturis kartus mažesni. Tai prikviesti į Lietuvą tyrėjus, kurie prisidėtų prie Lietuvos mokslo, nėra taip paprasta. Natūraliai, mūsų žmonių išvažiuoja daugiau į tyrimų institutus, nei atvažiuoja. Panašiai yra ir su dėstytojais: atlyginimų problema egzistuoja, o reikalavimai, reikia pripažinti, yra europiniai“, - žurnalistams kalbėjo A.Daniūnas.
Anot rektoriaus, žmonės „nori stoti ir mokėti pinigus“ už socialinių mokslų studijas, valstybė jų finansuoja nelabai daug, todėl universitetai dar suinteresuoti priimti vadybininkus, psichologus, nors rinkai šių profesijų atstovų nereikia. A.Daniūnas pabrėžė, kad tokių studentų kasmet mažėja.
Viceministras tikisi pokyčių dar šiemet
Švietimo ir mokslo viceministras Rolandas Zuoza sutinka, kad universitetų skaičius yra per didelis bei pabrėžia, jog pertvarkas įgyvendinti turėtų pačios autonomiją turinčios aukštojo mokslo įstaigos - dalis jų šiuo metu jungiasi.
Anot jo, dalį nurodydų problemų turėtų išspręsti Vyriausybės pateiktas Mokslo ir studijų įstatymas, numatantis aukštesnę priėmimo kartelę, smulkių studijų programų atsisakymą.
„Iš tikrųjų universitetai gaus ir tikslinį finansavimą, matysime, kiek susirinks krepšelių. Jei universitetai neišsilaikys, jie arba jungsis, arba jie likviduosis. Tai pamatysime jau po šito priėmimo, kokie bus rezultatai, jau artimiausiu metu“, – sakė jis.
