Kaip pirmadienį skelbė CNN, numatytas JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikimas buvo atidėtas. Iš karto nebuvo aišku, kodėl susitikimas nebevyks šią savaitę, tačiau vienas iš šaltinių teigė, kad M. Rubio ir S. Lavrovas turėjo skirtingus lūkesčius dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą pabaigos.
Antradienio vakarą JAV prezidentas paskelbė visiškai atšaukiantis aukščiausiojo lygio susitikimą su Rusijos vadovu, nes nenorėjo „kad būtų švaistomas laikas“.
JAV ir Rusijos santykiai nepakito
VU TSPMI dėstytoja D. Jakniūnaitė teigia, kad toks sprendimas nebuvo netikėtas, visgi didelio noro susitikti Rusija nerodė nuo pat pradžių.
„Labai aišku iš Rusijos pusės, kad sprendimo Ukrainos klausimu nėra. Ji nenori konstruktyvių pasiūlymų ir jiems yra interesas su JAV bendrauti kitais klausimais, strateginiais. JAV, kita vertus, supranta, kad jei bendradarbiaus tais klausimais, bet nebus postūmio Ukrainos klausime, tai irgi gali atrodyti beprasmiška. Informacija, šiek tiek paprasčiau suformuluota nuo Trumpo nuėjo, kad nėra apie ką kalbėt“, – JAV ir Rusijos diplomatinę santykių būklę komentuoja D. Jakniūnaitė.
M. Laurinavičius sutinka, pasak jo, tokie veiksmai nerodo nieko naujo, turint omenyje Rusijos iš anksto išsakytą poziciją, jog neketina stabdyti karo Ukrainoje.
„Net viešai Rusija pasakė, kad nesutinka su karo stabdymu. Rubio gavo atsakymus iš Rusijos, kad jų pozicija nesikeičia, ne tik dėl sustabdymo. Tada Trumpas suprato, kad tas susitikimas jam neduos jokios naudos“, – teigia M. Laurinavičius.
Tikėtis didesnės paramos Ukrainai iš JAV neverta
Ekspertai sako, kad toks D. Trumpo sprendimas greičiausiai nerodo didesnės paramos Ukrainai, ir klausimas dėl „Tomahawk“ raketų vis dar lieka atviras.
„Manau, kad viskas vyks taip, kaip iki šiol. Tiek kiek europiečiai finansuos ginklų pirkimą, tiek amerikiečiai tų ginklų ir parduos. Bet kažko ypatingo, kad dabar Trumpas staiga imtųsi kažkokio labai didelio spaudimo Rusijai, aš nesitikėčiau“, – sako politologas M. Laurinavičius.
„Pažado jokio nebuvo. Apskritai, JAV nėra suteikusi paramos Ukrainai po Trumpo inauguracijos. Ginklai perkami kitokiais formatais, bet paramos nėra ir tai labai ukrainiečiams jaučiasi. Tarsi lyg ir girdėjom pasikeitusią retoriką Ukrainos ir Zelenskio atžvilgiu, bet paskui pasikalbėjęs su Putinu, jis vėl pradėjo kitaip šnekėti. Kad būtų daugiau palankumo fiziškai, materialiai Ukrainos atžvilgiu, kol kas nesimato“, – sako D. Jakniūnaitė.
Kintanti Trumpo nuomonė
D. Trumpo pozicija karo Ukrainoje klausimu kito ne kartą – nuo griežtų pareiškimų apie „Tomahawk“ raketas iki draugiško tono po pokalbio su V. Putinu ir vėl sugriežtėjusios retorikos po susitikimo atšaukimo. Tokie svyravimai kelia neaiškumų, kieno pusėje JAV prezidentas visgi yra. Šiuo klausimu ekspertai turi skirtingas nuomones.
„Aš nepasakyčiau, kad jis (D. Trumpas – red. past.) yra Rusijos pusėje, bet faktas, kad ilgą laiką argumentai iš Rusijos labiau dominavo ir gal net dominuoja Trumpo galvoje, kaip būtų galima spręsti konfliktą. Kol kas pagrindinis pasiūlymas, labiau jo variacija: susitaikykite, baikite kariauti, palikite taip, kaip yra, o paskui galvosite, kaip spręsti toliau, kažkada ateityje. Šioje vietoje tai palankiau Rusijai, bet nepalanku Ukrainai, ties kuo ukrainiečiai ir europiečiai dirba – kad pastumtų“, – kalbėdama apie JAV poziciją aiškina D. Jakniūnaitė.
„Tiesiog nėra kitokios vizijos, matymo, supratimo, kaip būtų galima Rusiją priversti daryti kitokius dalykus. Nėra tiesiogiai, kad palaiko Rusiją, tiesiog nėra kitokio supratimo, kaip būtų galima spręsti konfliktą, todėl turime tokią situaciją: pasikalba – viena nuomonė, pasikalba su kitais – kritikuoja Rusiją“, – priduria ji.
Politikos analitikas M. Laurinavičius, turėdamas kiek griežtesnę nuomonę, teigia, kad D. Trumpo pozicija iš esmės nesikeitė. Retorinės pozicijos pokyčiai nieko naujo nereiškia, o veiksmai išlieka tie patys, atitinkantys Rusijos interesus: „Aš nevisai sutikčiau, kad Trumpo pozicija keitėsi, nes pozicija yra darbai, o ne žodžiai“.
„Jeigu žiūrėtume į jo veiksmus, jie niekaip nerodo pasikeitusios Trumpo pozicijos, nes jokio spaudimo Rusijai per paskutinius 10 mėnesių nebuvo niekada, o spaudimas Ukrainai – sutikti su Rusijos sąlygomis buvo ir per susitikimą praėjusį penktadienį Baltuosiuose rūmuose. Šnekėti apie Trumpo pozicijos pasikeitimą nėra jokio pagrindo, nes jis ir toliau yra Rusijos pusėje“, – sako M. Laurinavičius.
Ekspertai sutaria, kad tikėtis greitos karo pabaigos nėra pagrindo: Rusija nenori trauktis, o Ukrainos pusė nesiruošia atsisakyti savo teritorijų. Rusijos karinių veiksmų intensyvėjimas matomas jau nuo Aliaskos susitikimo, kai nedideli žemės lopinėliai užimami didelėmis sąnaudomis.
Plataus masto karas Ukrainoje prasidėjo 2022-ųjų vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Kada už kelionę susimokėsi?
