Euro įvedimo poveikis šalies ekonomikai
Lietuvos ekonominiai rodikliai jau pirmaisiais metais patvirtino, kad bendra Europos valiuta turėjo teigiamų rezultatų tiek pačiai valstybei, tiek gyventojams ir verslui.
„Nors visapusiškas valiutos įvedimo poveikis ekonomikai pasireiškia per ilgesnį laiką, euro įvedimas trumpuoju laikotarpiu turėjo teigiamos įtakos Lietuvos tarptautinės prekybos augimui ir palūkanų normų sumažėjimui. Didžiausia neigiama euro įvedimo įtaka buvo siejama su infliacijos ir kainų lygio augimu. Magistriniame darbe atlikta analize nustatyta, kad euro įvedimas pirmaisiais jo naudojimo metais infliaciją Lietuvoje padidino tik neženkliai, o prekių ir paslaugų kainų kilimui įtakos turėjo kiti veiksniai“, – teigė A. Januškevičius.
Šalies verslui ir vartotojams išskiriamos kelios euro įvedimo pasekmės.
„Euro įvedimas panaikino valiutos konvertavimo išlaidas tarp buvusios Lietuvos valiutos – lito ir euro bei atpigino tarptautinių pervedimų eurais įkainius ir sąnaudas. Tai paskatino tarptautinės prekybos augimą, ypač su kitomis ES valstybėmis, padidino kainų skaidrumą ir lengvesnį prekių bei paslaugų įkainių palyginamumą su kitomis valstybėmis. Taipogi euro įvedimas sąlygoja didesnį Lietuvos finansų rinkų stabilumą ir patikimumą. Tai lemia sumažėjusias palūkanų normas ir pigesnį skolinimąsi tiek valstybei, tiek verslui, gyventojams“, – įsitikinęs pašnekovas.
Pasak A. Januškevičiaus, prisijungimas prie euro zonos užtikrina, kad Lietuva vykdys atsakingą ir kryptingą ekonominę bei monetarinę politiką, todėl augs šalies patrauklumas, didės valstybei skolinančių bei darbo vietas kuriančių investuotojų.
Euro įvedimas Lietuvai atnešė daugiau naudos nei neigiamų aspektų
Kaip pagrindinį ir didžiausią euro įvedimo privalumą pašnekovas išskiria didesnį Lietuvos finansų rinkų stabilumą: „Dėl šios priežasties yra sudaromos sąlygos palūkanų normų mažėjimui, lemiančių pigesnį skolinimąsi tiek valstybei, tiek verslui ir gyventojams. Magistrinio darbo analize nustatyta, kad po euro įvedimo sumažėjo palūkanų normos: Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių ir nefinansinių įmonių paskolų bei namų ūkio būsto paskolų“, – įžvalgomis dalinosi A. Januškevičius.
Pasak pašnekovo, nors Lietuvos nacionaliniu simboliu tapusią valiutą litą didžioji dalis gyventojų vertino itin tegiamai, euro įvedimas tautinio identiteto mažėjimui ženklios įtakos neturėjo. Jis tik sustiprino Lietuvos piliečių tapatinimąsi su Europos Sąjunga.
Studijos praplėtė suvokimą
Magistrantūros studijas A. Januškevičius rinkosi siekdamas pagilinti žinias ekonomikos srityje, įgyti naujų kompetencijų ir įgūdžių, padėsiančių teorines žinias pritaikyti praktikoje: „Studijos praplėtė suvokimą apie ekonomiką, kitus studijuojamus dalykus, davė daug naudingų teorinių žinių praktinei veiklai. Studijų moduliai buvo aiškūs, lengvai suprantami, dėstomi kompetetingų ir supratingų dėstytojų. Kiek sunkiau buvo pasirinkti magistrinio darbo temą, mat ji turėjo būti nauja, aktuali šiandieninėje ekonomikoje, mažai analizuota ir turinti praktinę naudą“, – pasakojo vyras.
Pašnekovas neslėpė, kad dalyvavimas mokslinių darbų konkurse suteikė daugiau pasitikėjimo savo žiniomis ir įžvalgomis ekonomikos srityje: „Tokie konkursai padeda įvertinti mokslinių darbų praktinę naudą ir iškeltų idėjų tikslingumą bei įgyvendinamumą. Tai skatina domėtis studijuojama ar nagrinėjama mokslo sritimi ir motyvuoja tęsti akademinę veiklą“, – teigė A. Januškevičius.
