REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karantino negandos pridarė ne tik nuostolių, bet ir turėjo bent ir šiek tiek naudos. Pavyzdžiui, valdininkai ar politikai negalėjo vykti į komandiruotes, taigi sutaupė šimtus tūkstančių valstybės eurų. Visgi, tai nekompensuos praradimų. Į valstybės biudžetą per pusmetį įbyrėjo gerokai mažiau pinigų, nei planuota metų pradžioje. Užtat išlaidų eilutės – įspūdingos. Ir ekonomistai, ir Valstybės kontrolė ragina valdžią mažinti apsukas, antraip esą dar šiemet teks prabilti ne apie išmokas, o naujus mokesčius.

Karantino negandos pridarė ne tik nuostolių, bet ir turėjo bent ir šiek tiek naudos. Pavyzdžiui, valdininkai ar politikai negalėjo vykti į komandiruotes, taigi sutaupė šimtus tūkstančių valstybės eurų. Visgi, tai nekompensuos praradimų. Į valstybės biudžetą per pusmetį įbyrėjo gerokai mažiau pinigų, nei planuota metų pradžioje. Užtat išlaidų eilutės – įspūdingos. Ir ekonomistai, ir Valstybės kontrolė ragina valdžią mažinti apsukas, antraip esą dar šiemet teks prabilti ne apie išmokas, o naujus mokesčius.

REKLAMA

Kovo viduryje užsidariusios sienos, paradoksalu, bet privertė biurokratus ir politikus pataupyti valdiškų pinigų. Ne savo noru, tačiau niekas negalėjo krautis lagaminų.

„Mes komandiruočių išlaidų esam sutaupę apie 100 tūkst. Ir apie 20 tūkst. transporto išlaidų. Tokios pagrindinės eilutės, kuriose buvo sutaupymai“, – teigė Energetikos ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak Energetikos ministerijos kanclerio, apie šimtas tūkstančių – tai suma už visus metus, nes nepanašu, kad ir rudenį keliai komandiruotėms bus atviri. Kiek ir ar sutaupė kitos per karantiną ištuštėjusios ministerijos, pasiskaičiavo ne visos. Pavyzdžiui, Finansų ministerija informavo, kad pernai vien per antrąjį metų ketvirtį komandiruotėms išleido per šimtą tūkstančių eurų. Taigi akivaizdu, kad bendra suma – milijoninė. Metų pabaigoje įstaigos gali spręsti, ką darys su sutaupytomis lėšomis. Energetikos ministerija tikina, kad priedams pinigai nenukeliaus.

REKLAMA

„Darbo užmokestis visose biudžetinėse įstaigose yra užfiksuotas metų pradžioje ir didinti darbo užmokesčio fondo nėra galimybės. Likusias, kurių nepanaudojome, grąžinsime į biudžetą metų pabaigoje“, – aiškino R. Dilba.

Kitos įstaigos, pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba, susidūrė su visai kitokia realybe.

„Vienintelis veiklos baras, kuris buvo sustojęs, tai žemės kontrolės patikrinimai, per kuriuos turime išvažiuoti į vietą. Tai minimalus, momentinis sutaupymas buvo dėl kuro sąnaudų, sutaupėm apie 10 tūkst. eurų“, – tikino Nacionalinės žemės tarnybos atstovas Ruslanas Golubovas.

REKLAMA
REKLAMA

Visgi, pasak tarnybos atstovo, už neatliktus patikrinimus tenka atsigriebti dabar, o dėl apsaugos priemonių pirkimo pliusas biudžeto eilutėse greito tapo minusu.

„Priemonėms įsigyti pagal nurodymus išleidome per 30 tūkst. eurų. Tai, realiai, jokio sutaupymo nepatyrėm“, – teigė R. Golubovas.

Panašios metamorfozės, tik daug didesniais skaičiais, vyksta ir valstybės biudžeto eilutėse. Finansų ministerija jau pranešė, kad, negalutiniais duomenimis, pirmąjį pusmetį į valstybės biudžetą įbyrėjo 15 procentų mažiau pinigų nei planuota. O tai sudaro per 800 milijonų. Tiesa, liepos skaičiai, lyginant su birželiu, jau pora procentų geresni. Visgi ekonomistai čia mato kitą problemą. O ji – visai ne sumažėjusiose pajamose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Didžiausias iššūkis yra išlaidų pusėje, nes išlaidos vien antrąjį ketvirtį išaugo trečdaliu. Mes galime prisivirti sau košės, nes net ir turėdami pajamų pusėje gerą situaciją dėl mažesnio nei tikėtasi ekonomikos smukimo, galime turėti pakankamai didelį deficitą ir skolos augimą būtent dėl to, kad nesugebėsime suvaldyti išlaidų augimo“, – aiškino ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Finansų ministerijos skaičiavimais, biudžeto išlaidos antrąjį ketvirtį išaugo trečdalius – 33 procentais. Vietoje pernykščių daugiau kaip trijų milijardų valdžia išleido daugiau kaip keturis. Ir į tai net neįeina, pavyzdžiui, prieš rinkimus barstomos dviejų šimtų eurų vienkartinės išmokos pensininkams, nes jas moka „Sodra“. O visi verslui ir paprastiems žmonėms skiriami pinigai – dar ir iš skolintų lėšų. Valstybės kontrolės atstovė įvardija, kiek valstybės skola šoktels jau šiemet.

REKLAMA

„Palyginimui, 2019 m. skola siekė apie 36 proc., o vertindami stabilumo programą, prognozavome, kad skola sieks apie 50 proc. BVP“, – sakė Valstybės kontrolės atstovė Jurga Rukšėnaitė.

Ir Valstybės kontrolė, ir ekonomistai grūmoja valdžiai nebepūsti Lietuvos skolos, net jei palūkanos dabar labai mažos.

„Net ir esant tokiam sudėtingam laikotarpiui reikia skolintis atsakingai, nes prisiimtą skolą reikės grąžinti ateinančioms kartoms“, – tikino J. Rukšėnaitė.

„Ypatingai visi galai gali pradėti lįsti po rinkimų, kai pamatysime, kad išleidome žymiai daugiau negu planavome, žymiai daugiau negu leido galimybės. Tada būsime priversti arba karpyti išlaidas, arba ieškoti būdų, kaip padidinti pajamas, galimai net keldami mokesčius. Tai tokio scenarijaus gerai būtų išvengti“, – aiškino ekonomistas Ž. Mauricas.

REKLAMA

Tuo metu „valstiečių“ lyderis tikina, kad išlaidos atsipirks su kaupu.

„Išlaidos didėjo dėl to, kad valstybė galėjo pasiskolint. Kažkokių bėdų su biudžeto surinkimu būti negali. Mes labai greitai prisivysime bet kokį nesurinkimą biudžeto, mes ypač gerai atrodom, lyginant su visom kitom šalimis“, – tikino Ramūnas Karbauskis.

Lyginant su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, Lietuvos ekonomika šį balandį-birželį smuko mažiau nei keturiais procentais ir tai yra vienas geriausių rezultatų Europos Sąjungoje.

Visą reportažą pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų