Nepaisant pakoreguotos skiepijimo tvarkos ir galimybės pasirinkti vakciną, „AstraZeneca“ skiepai vis dar lieka mažiausiai paklausūs. Dėl to dalis savivaldybių priversti vakcinas tiesiog utilizuoti.
Antradienio duomenimis, Kaune nuo skiepijimo pradžios utilizuota 31 vakcinų dozė, Klaipėdoje – dvi, Šiauliuose – keturios, tai – daugiausia „Moderna“ vakcinos.
Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad šios problemos mastas dar nėra toks didelis. Jis pabrėžė žinantis, kaip yra skaičiuojamos valandos naudojant vakcinas, visgi kol kas tai nėra prioritetas.
„Darbo organizavimo kontekste tikrai galima daug ką išspręsti. Pasižiūrėsime dėl tų likučių. Nesakau, kad nereikia kreipti į tai dėmesio, bet jis taps aktualesnis, kai kaip Izraelyje paleisime masinio vakcinavimo grupes“, – Sveikatos reikalų komitete kalbėjo jis.
Gyvos eilės jau veikia
Jam antrindama SAM kanclerė Jurgita Grebenkovienė priminė, kad dalis savivaldybių jau taiko gyvų eilių darbo dienos pabaigoje praktiką.
„Dabar gyvos eilės formuojamos prioritetinėse grupėse ir tas veikia“, – sakė ji.
Anot jos, yra situacijų, kai vakcinos likučių turėjimas darbo dienos pabaigoje nėra išvengiamas dalykas, tačiau jis daugiau susijęs su organizaciniais niuansais.
„Mes tikrai atlaisviname ir leidžiame prioritetų grupių eiliškume judėti taip, kad surinktume tiek žmonių, kiek reikia tiek dienos, tiek savaitės vakcinacijai. Realiai likučių kiekis turėtų mažėti. Kadangi vakcinos likučio apskaita – kiekvienos įstaigos vidinė apskaitos dalykas, tai norėtųsi tą centralizuotai matyti, kad žinotume, koks yra vakcinos netekimo kiekiai. Ir jei jie kažkur didesni, analizuoti situaciją. Bet visa tai atsiremia į proceso organizavimą, turime turėti rezervinius sąrašus, jei kas neatvyksta“, – kalbėjo kanclerė.
Komentuodama šį klausimą premjerė Ingrida Šimonytė yra pareiškusi, kad jei išmetamos vakcinos taps didesne problema, tvarka dėl jų naudojimo bus peržiūrima.
„Kiek aš žinau, kiek aš esu informuota, tikrai daug institucijų ieško tų žmonių, kurie galėtų atvykti ir pasiskiepyti, jeigu mato, kad tikrai tie likučiai yra: kažkas skiepija po darbo valandų, tikrai stengiasi tas vakcinas sunaudoti“, – sakė premjerė.
Imuniteto sertifikatai – nebent liepą
Ministras taip pat informavo, kad toliau dirbama dėl imuniteto sertifikato.
„Čia yra keletas pagrindinių aspektų – kiek mes sudėsime į jo turinį, apie tai diskutuojama ir atskirose valstybėse. Nes vienas dalykas yra įtraukti persirgusiuosius, tie kurie vakcinavosi, kurie turi antikūnų. Ir tada ant didelio klaustuko kabo apskritai bet koks kitas testavimasis. Nes testo pasidarymas dar nereiškia, kad kitą valandą jį pasidaręs tu nesi užsikrėtęs. Viename Vokietijos mieste, kur tokį bandymą daro, tai tokiu atveju imuniteto sertifikatą galiojimą užskaito tik vienai parai. Tai yra visokių niuansų ir šalys mėgina atrasti geriausius atsakymus“, – kalbėjo A. Dulkys.
Kaip informavo J. Grebenkovienė, ministerija kuria vadinamąjį žaliąjį skaitmeninį pažymėjimą, kuris bus vienodas visose Europos Sąjungos šalyse – su unikaliu dokumento numeriu ir pasitikėjimo tinklu, užtikrinantį pažymėjimo autentiškumą.
Nurodoma, kad pagrindinis tokio sertifikato tikslas yra užtikrinti žmonių laisvą judėjimą, koronaviruso sukeltų rizikų kitų asmenų sveikatai mažinimą. Žalieji sertifikatai apims tris aspektus – skiepijimąsi, persirgimą ir tyrimų rezultatus
„Iki balandžio mėnesio pabaigos ketiname realizuoti nacionalinį skiepijimo pažymėjimą – pažymėjimą apie vakcinaciją be validavimo. Tai reiškia, kad nebus QR kodų, bet be QR kodų tokius bus galima rasti savo e.sveikatos profiliuose, o gegužės mėnesį jau realizuoti pilną nacionalinį skaitmeninį žaliąjį pažymėjimą irgi be validavimo“, – kalbėjo kanclerė.
Tačiau tokių pažymėjimų diegimas užtruks apie tris mėnesius: specifikaciją planuojama turėti balandžio mėnesį, tad sertifikatus – liepą.
„Šiuo metu turime laikinus sprendimus – kol jie bus sukurti, gyventojai savo e.sveikatoje gali atsisiųsti medicinines pažymas ir įrašus – apie pasiskiepijimą, neigiamą laboratorinio tyrimo atsakymą“, – informavo ji.
