REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors civilizuotų bendruomenių gyvenimą reguliuojantys įstatymai draudžia diskriminuoti kitus asmenis dėl jų lyties, amžiaus, seksualinės orientacijos ar kitų jų gyvenimo aspektų, realybė, deja, yra kitokia. Šių dienų visuomenėje tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją patiria ne tik socialiniai pažeidžiamų grupių atstovai, bet dėl įsigalėjusių stereotipų ar išankstinių nuostatų su šiuo reiškiniu susiduria ir šioms grupėms nepriklausantys asmenys.

REKLAMA
REKLAMA

Spalio 12 dieną Lietuvos studentų sąjungos surengtame seminare-diskusijoje „Diskriminacijos fenomenas: teisinis ir socialinis aspektai“ šia tema savo įžvalgomis ir atliktų tyrimų rezultatais dalijosi visuomeninių organizacijų ir mokslo institucijų atstovai.

REKLAMA

Lygių galimybių plėtros centro atstovė dr. Margarita Jankauskaitė kalbėdama apie vyriškumo normas ir lyčių lygybę visuomenėje sakė: „Dažnai visuomenėje diskutuojame apie diskriminuojamas grupes, skatiname supratingumą, bet juk yra ir kitos grupės, kurios turi privilegijų. Jei manysime, kad moterys yra socialiai pažeidžiama grupė, vadinasi vyrai turi tam tikrų privilegijų. Mes visi tam tikrose situacijose turime tam tikrų  privilegijų, kurių labai sunku atsisakyti, tad sąmoningai ar ne diskriminaciją visuomenėje palaikome.“

REKLAMA
REKLAMA

Koks yra „tikras“ vyras?

Kalbėdama apie vyriškumo normas mūsų visuomenėje, specialistė sakė: „Skiriamos trys pagrindinės normos: statuso norma - „tikras vyras“, turintis finansinio, socialinio ir kultūrinio kapitalo, taip pat egzistuoja galios norma – vyras privalo būti fiziškai ir ekonomiškai stiprus, lytiškai pajėgus ir intelektualus. Trečioji - nemoteriškumo norma,  susijusi su seksizmu ir homofonija.“

M. Jankauskaitės teigimu, minėtosios vyriškumo normos tarsi užkerta kelią vyrams aktyviau dalyvauti šeimos gyvenime ar rinktis profesiją, kuri šiuo metu laikoma labiau moteriška. „Tokiais atvejais nelinkstama kritikuoti pasenusią normą, o dažniau pasitelkiami sekstiniai ir homofoniniai komentarai.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Specialistė atkreipė dėmesį ir į tai, kad prie „tikro“ vyro įvaizdžio visai nedera emocijų, jausmų raiška, o vienintelis emocijų raiškos kanalas – pyktis, tad egzistuoja tam tikras ryšys tarp tokios emocijų raiškos ir smurto šeimoje – jei vyras nesuranda ar netaiko kito savo jausmų raiškos būdo, kažkas turi tapti jo objektu ir dažniausia negatyvios emocijos nukreipiamos į šeimos narius.

Privilegijuotą vyrą specialistė apibūdino kaip baltaodį, heteroseksualų viduriniosios klasės atstovą. „Jei neatitinka nors vienas iš šių kriterijų, asmuo rizikuoja patekti tam tikrą „paribį“.

Pasak specialistės, ši norma kaip ir kitos socialinės normos yra suformuota pačios visuomenės.

REKLAMA

M. Jankauskaitės teigimu, visuomenės mąstymą, o kartu ir pačias normas neabejotinai veikia ir ekonominiai pokyčiai. „Socialiai ekonominiame kontekste matome kaip keičiasi žmonių tarpusavio santykiai. Tai puikiai atskleidžia reklama, kuri jau nebesirūpina parodyti prekės privalumus, o stengiasi „parduoti“ tam tikrą socialinį santykį, juk reklamoje, kur moteris pakėlusi puodelį kavos randa žiedą, juk parduodama ne kava, o šeimos santykiai, vertybės, intymumas.“

Jaunimo tarpe paplitusios homofoniškos nuostatos

Specialistė išsakė pastebėjimą, kad homofoniškos nuostatos smarkiai paplitusios ir tarp jaunų žmonių. „Atliktas tyrimas parodė, kad į klausimą, kaip jaustųsi bendraudami su tam tikrų visuomenės atstovais, daugiausiai negatyvių nuomonių buvo išsakyta apie seksualines mažumas, antroje vietoje -  žmonės, turintys specialiųjų poreikių, o trečioje – religinių mažumų atstovai.“

REKLAMA

M. Jankauskaitės teigimu, tyrime dalyvavę vaikinai negatyviau įvertino bendravimo su mažumos atstovu galimybę, o tai būtų sietina su minėta vyriškumo norma. „Norėdami išgyvendinti tokį reiškinį kaip homobofija, reiktų labai rimtai atkreipti dėmesį tai, kokios vyriškumo normos formuojamos.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų