Tyrimas parodė, kad depresija yra itin dažna liga dideles pajamas gaunančiose valstybėse.
Pasaulyje nuo depresijos kenčia daugiau kaip 121 mln. žmonių. Depresija gali pakenkti asmens sugebėjimui dirbti, plėtoti santykius su kitais žmonėmis ar apskritai pakenkti gyvenimo kokybei. Sunkiausia depresijos forma gali privesti prie savižudybės ir kiekvienais metais dėl depresijos nusižudo per 850 tūkst. žmonių.
Žurnale „BMC Medicine“ išspausdintas tyrimas bandant atrasti ryšį tarp žmonių socialinių sąlygų ir depresijos. Tyrimo metu buvo nagrinėjama 18 pasaulio valstybių.
Pasaulio sveikatos organizacijos Pasaulio psichinės sveikatos (PPS) tyrimų iniciatyva tyrėjai iš 20 tyrimų centrų ištyrė depresijos atsiradimą ir paplitimą skirtingose pasaulio valstybėse. Kad asmuo būtų priskirtas prie sergančiųjų depresija, jis turi atitikti penkis iš devynių kriterijų: liūdesys, susidomėjimo ar malonumo praradimas, kaltės jausmas ar žema savigarba, miego ar apetito sutrikimai, silpnumas ir prasta koncentracija.
Remiantis išsamiais interviu su daugiau kaip 89 tūkst. žmonių, tyrimo rezultatai parodė, kad 15 proc. žmonių, gyvenančių dideles pajamas gaunančiose šalyse, tikėtinai patirs depresiją per savo gyvenimą. Iš jų 5,5 proc. depresiją buvo patyrę praėjusiais metais. Palyginimui, depresiją patirti gali 11 proc. žmonių, kurie gyvena mažas ar vidutines pajamas gaunančiose valstybėse.
Itin dažnai sergama depresija dideles pajamas gaunančiose valstybėse – 28 proc., palyginti su 20 proc. mažas ar vidutines pajamas gaunančių šalių gyventojais. Ypač aukštas šios ligos lygis užfiksuotas Prancūzijoje, Nyderlanduose ir JAV: čia depresiją gali patirti kone kas trečias šalies gyventojas. Mažiausias jos paplitimas užfiksuotas Kinijoje – ją gali patirti vos 12 proc. gyventojų. Vis dėlto Indijoje ši tikimybė siekė net 36 proc.
Kai kurie aspektai priklauso nuo socialinės kultūros – moterys depresiją patirti linkusios du kartus daugiau nei vyrai. Depresiją moterims dažniausiai sukelia prarastas vyras, ar tai būtų dėl skyrybų ar mirties atvejo.
Amžiaus veiksnys visose valstybėse skirtingai veikė tikimybę patirti depresiją. Amžius, kai patiriama depresija, mažas pajamas gaunančiose valstybėse yra dvejais metais jaunesnis nei vidutines ir dideles pajamas gaunančiose valstybėse.
Niujorko valstijos universiteto profesorės Evelyn Bromet teigimu, tai yra pirmasis tyrimas, kuris naudoja standartizuotą metodologiją siekiant palyginti depresiją skirtingose valstybėse ir kultūrose.
„Mes parodėme, kad depresija yra reikšminga visuomenės sveikatos problema visuose pasaulio regionuose ir labai susijusi su socialinėmis aplinkybėmis, – pasakojo E. Bromet. – Depresijos priežasčių ir modelių suvokimas gali padėti pasaulio organizacijoms sumažinti depresijos poveikį žmonėms ir apskritai sumažinti depresijos sukeliamą naštą visuomenei.“
