Kalbant apie Kodeksą nuolatos pabrėžiama, kad jis turėtų sukurti lankstesnius darbo santykius, priartinti Lietuvą prie modernių valstybių. Tačiau pasak „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinio direktoriaus, viceprezidento Baltijos regionui Algimanto Markausko, pataisos sugrąžina nuostatą, kad darbuotojas yra silpnoji pusė. Taip atsiranda disbalansas darbdavio ir darbuotojo santykiuose.
„Tai yra aiški nuostata atėjusi iš sovietmečio, kada darbuotojams sovietinė sistema sakė, kad jūs žemesni, jūs mažesni, jūs silpnesni, dėl to mes jus ginsime ir apginsime. Jei pažiūrėsime į modernias valstybes ir modernią vadybą, ten rasi totaliai ką kitą. Geri rezultatai pasiekiami tik per partnerystę tarp įmonės ir darbuotojo“, – įsitikinęs pašnekovas.
Seimo priimtas DK – ir taip kompromisinis
Tarp 200 pasirašiusiųjų už Seimo priimtą DK ir 1993 metais į Lietuvą atvykusios pasaulinės kompanijos „Philip Morris Baltic“ korporatyvinių reikalų vadovas Lietuvai Gintautas Dirgėla. Šiuo metu ši įmonė Lietuvoje įdarbinusi 550 darbuotojų. Vadovo nuomone, Seimo Darbo kodeksas – kompromisų rezultatas ir tai yra jau geriau už dabartinį Kodeksą.
„Mes ne prieš kažkokias konkrečias pataisas pridėtas prie veto. Manome, kad tas Darbo kodeksas, kuris buvo suderėtas ir priimtas buvo tinkamas kompromisas, kuriuo reikėtų eiti. Turbūt idealaus varianto nėra įmanoma surasti, nes reikia derinti, kas gerai darbuotojams ir darbdaviams. Nebus taip, kad visos pusės bus 100 proc. patenkintos rezultatu ir dabar tą žingsnį stabdyti bei žengti atgal, mūsų supratimu, nereikėtų“, – tv3.lt portalui pasakoja jis.
G. Dirgėla teigia, kad pasaulyje yra ir geresnių ir blogesnių DK, tačiau priėmus Seimo siūlomąjį, galimai atsidurtume tarp geresnių pavyzdžių ir žengtume žingsnį į priekį.
„Žiūrint iš tarptautinių kompanijų pozicijos, vertinama visa visuma, kuri nulemia sprendimus investuoti šalyje. Nėra taip, kad tik vienas aspektas nulemtų: ar tik mokesčiai, ar tik rinkos dydis“, – sako pašnekovas.
Jis teigia, kad Darbo kodeksas nebuvo kliūtis investuoti ir plėsti veiklą Lietuvoje, tačiau kyla klausimas, ar būtų buvę įmanoma savo veiklą plėsti labiau ir investuoti daugiau, jei DK būtų pakeistas anksčiau.
Audito, apskaitos, konsultacijų, mokesčių ir teisės paslaugas tarptautinėms kompanijoms bei stambioms Lietuvos įmonėms teikiančios įmonės „PwC“ vadovas Rimvydas Jogėla taip pat buvo tarp pasirašiusiųjų už Seimo patvirtinta DK variantą. Jo nuomone, jis darbdavio atžvilgiu daug lankstesnis.
„Pas mus jau buvo daug metų nekeistas darbo kodeksas ir jį būtina keisti. Aš asmeniškai pasisakau už tai, kad būtų daugiau lankstumo susitarime tarp darbuotojų ir darbdavio. Šiuo atveju tas lankstumas ribojamas tomis normomis, kurios įtraukiamos į įstatymą. Šiaip darbdavys galėtų susitarti dėl daugelio dalykų pasirašant darbo sutartį ir tie santykiai būtų daug lankstesni. Darbdavys galėtų daugiau darbuotojų priimti nerizikuojant tuo, kad darbuotojui tinkamai neatlikus savo pareigų, po bandomojo laikotarpio jį reikėtų atleidinėti didesnėmis kompensacijomis“, – sako R. Jogėla.
Jis tvirtina, kad gerųjų DK pavyzdžių toli ieškoti ir nereikia, tai – Latvija ir Estija. Mat ten išeitinės išmokos atleidžiant darbdavio noru daug mažesnės.
Jo nuomone, nors neaišku ar naujasis DK tiesiogiai paskatins didesnes investicijas, be abejonės, lankstumas potencialių investuotojų visada vertinamas teigiamai, o darbo santykių reglamentavimo tvarka susilaukia didelio susidomėjimo.
Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė įsitikinusi, kad pataisomis lyg ir norima Darbo kodeksą padaryti jautresniu, tačiau iš tikrųjų žmonėms padaroma meškos paslauga, nes jie tampa nepatrauklūs darbo rinkai. Kaip pavyzdį ji pateikia, privalomą dviejų mėnesių atlyginimą išeinantiems į pensiją.
„Vyresnio amžiaus žmonės sunkiai randa darbą, tai jų vėliau dar labiau niekas nenorės imti. Be to, naikinama nulinė sutartis, darbo ir laiko reguliavimas tampa labai juokingas, nes iš trijų mėnesių laikotarpio paliekamas tik mėnuo laiko suminei darbo apskaitai. Terminuotas sutartis neterminuotam darbui galima pamiršti, nors jas visur skatina sudaryti ir ES direktyvos. Tai vienas iš instrumentų, kaip grąžinti žmones į darbo rinką.
Jeigu tu ilgai nedirbi tai nors su terminuota sutartimi gauni kažkokius darbo įgūdžius ir tau lengviau yra susirasti darbą. Bet po prezidentės pastabų tai bus galima padaryti tik turint kolektyvinę sutartį, tačiau mažiau nei 3 proc. Lietuvos įmonių turi profesines sąjungas“, – komentuoja R. Skyrienė.
Pašnekovė taip pat prideda, kad nuostata naikinti tarybas suteikia vienvaldystę profesinėms sąjungoms – jų vadovo iš darbo atleisti negalima.
„Taip mūsų profesinės sąjungos kovoja už darbuotojus, tik sau“, – konstatuoja R. Skyrienė.
A. Markauskas pažymi, kad diskusija, kuri vyko Trišalėje taryboje parodė, kad profsąjungos visiškai nesuvokia partnerystės proceso.
„Mes tarsi giname pačią pažeidžiamiausią grupę, darbuotojus, kurie nekvalifikuoti, bet jie nelabai tų įstatymų skaito. Kas skaito tą diskusiją tai jaunimas ir kvalifikuoti žmonės. Tačiau apie jų poreikius, kad būtų didesnis darbo santykių lankstumas, kad būtų galima susitarti su darbdaviu nekalbama“, – sako A. Markauskas.
Jis teigia, kad Lietuvoje pakankamai didelė dalis įmonių dar nelaiko darbuotojų partneriais. Dėl to nors pagal verslo aplinką reitinguose ir esame aukštoje vietoje, pagal atlyginimus ir darbo našumą krentame.
„Darbuotojai nesijaučia partneriais, nedalyvauja verslo kūrimo procese ir viskas buksuoja. Čia viso viešojo sektoriaus bėda, kad darbuotojai yra neįtraukiami, nes jie laikomi žemesni, net įstatymai tai pasako. Galiausiai tai išsiverčia į darbuotojų savigarbos stoką, nejaučiama pagarbos ir tuomet emigruojama“, – sako „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius.
Investuotojai: atsakomybės nesikratome
Viena iš darbuotojų baimių, kad naujasis DK įtvirtins darbdavių teises, tačiau nepaliks galimybių darbuotojams. Pasak Investuotojų forumo direktorės, modernizuojant DK atsirado labai daug privalomų pareigų darbdaviams, kurių jie nesikrato.
„Tiesiog darbdavys turi tikrai būti atsakingas – ir informuoti, ir konsultuotis su darbuotojais. Darbuotojai daug naujų teisių turi Kodekse, negalima sakyti, kad čia viskas į vienus vartus“, – sako R. Skyrienė.
Ji teigia, kad numatytos 23 naujos pareigos darbdaviui ir 60 naujų teisių darbuotojams. Pavyzdžiui, pareiga tenkinti darbuotojų prašymą dėl neviso darbo laiko (praktikoje – 5 papildomos apmokamos atostogų dienos), pareiga padėti darbuotojams vykdyti šeimyninius įsipareigojimus, didinama administracinė našta verslui dėl informavimo apie nuotolines sutartis, laikinas sutartis, papildomos išlaidos darbdaviui sutarties neįsigaliojimo atveju.
Jos nuomone, ir Seimo parengtas Kodeksas yra iškraipytas, tačiau geresnis nei prezidentės pataisymai.
A. Markauskas įsitikinęs, kad galbūt ir yra tokių darbdavių, kurių piktnaudžiauja, tačiau jie nustos tik tuomet, kai darbuotojai masiškai pradės išeidinėti iš įmonių, kurios jų negerbia, kur jie neįtraukiami į proceso kūrimą, valdymą ir tobulinimą.
„Konkurencija didėja ir tik konkurencija parklupdys šituos darbdavius ant kelių, kurie patys sau į kojas šaudo tokiu elgesiu. Bet yra ir išsilavinimo stoka, tos nuostatos atėjo iš sovietinių laikų, kad darbuotojas žemesnis ir mes įstatymu vėl norime tai įteisinti“, – teigia jis.
Direktoriaus nuomone, prievolės darbdaviams – geras dalykas. Darbuotojų apsauga turi būti numatyta, kad išėjus iš darbo, kol susiras naująjį, galėtų normaliai gyventi.
„Iš kitos pusės mes tikrai neturime tas apsaugas sudėti tokias, kad leistų nenorintiems dirbti tuo piktnaudžiauti. Čia yra valios, ryžto ir sveiko proto reikalas sudėlioti balansą. Nes susitikime, kad dalis žmonių tiesiog nenori dirbti, nenori tobulėti. Jie tampa mūsų pagrindiniu rūpesčiu. Tie kurie dirba dieną ir naktį, mokosi, kad kiltų karjeros laiptais, staiga niekam neįdomūs, nors jie kuria didžiausią pridėtinę vertę ir produktą“, – svarsto pašnekovas.
Jis sako, kad yra prieš tai, jog įmonės dirbtinai varžomos, negali laviruoti rinkoje, turi nešti darbuotojų naštą, kurie nelabai nori dirbti, o gal nenori prisitaikyti prie naujų sąlygų.
„Tarkime įmonė dėl rinkos sąlygų nusprendžia pereiti į kitą sritį norėdama išlikti konkurencinga. Reikia pertvarkyti visą įmonę. Milžiniškas iššūkis surasti investicijų, naujų specialistų. Be to, įmonė turi bagažą, kurio iš esmės dabar negali nusikratyti. Kas lieka? Skelbti bankrotą ir steigti naują įmonę. Ar tai modernu ir ar tai kam nors naudinga?“, – klausia A. Markauskas.
R. Jogėla prideda, kad šiuo metu ne darbdaviai diktuoja sąlygas, o darbuotojai, nes jaučiamas jų trūkumas. „Jei darbdaviai elgsis nesąžiningai darbuotojų atžvilgiu, niekas pas jį neis dirbti. Darbdaviai patys labai stipriai nukentėtų jei piktnaudžiautų tam tikrais dalykais“, – sako jis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas anksčiau žiniasklaidai teigė, kad norėtų, jog būtų priimtos visos prezidentės siūlomos pataisos.
Dėl prezidentės grąžinto naujojo Darbo kodekso su pataisomis parlamentas spręs šeštadienį, pirmąją šio Seimo kadencijos paskutinės sesijos dieną.
