REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sąskaitos faktūros prašymas parduotuvėse iš pradžių gali pasirodyti nekaltas, tačiau šis dokumentas kartais yra naudojamas sukčiavimo tikslais, kai iš to neteisėtai pasipelno darbuotojas, įmonė ar jos savininkas.

Sąskaitos faktūros prašymas parduotuvėse iš pradžių gali pasirodyti nekaltas, tačiau šis dokumentas kartais yra naudojamas sukčiavimo tikslais, kai iš to neteisėtai pasipelno darbuotojas, įmonė ar jos savininkas.

REKLAMA

Į tv3.lt portalą kreipęsis skaitytojas Deividas (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) papasakojo, kad vienas jo giminaitis nuolat visų prašo, jog pirkdami didesnius pirkinius, pvz., kompiuterį ar telefoną, prie kasos prašytų sąskaitos faktūros „ant“ jo įmonės.

„Būtų įdomu sužinoti, ar tai – legalu. Kam išvis to reikia ir kokius privalumus jis ar jo įmonė dėl to gauna?“ – teiravosi Deividas.

O privalumai, pasak specialistų, yra gana paprasti – taip įmonės klastoja dokumentus ir sutaupo nemažai mokesčių, asmeniniams tikslams įsigyti daiktai kainuoja mažiau, o kartais tam pasitelkiami ir darbuotojai.

REKLAMA
REKLAMA

Ir, nors dėl to gali grėsti baudžiamoji atsakomybė, sukontroliuoti tai – gan sudėtinga.

Kiek ši gudrybė leidžia sutaupyti?

„Mokesčių suflerio“ ekspertė Indrė Zakalskytė į klausimą, kodėl verslininkai savo ar kitų pirkiniams prašo sąskaitų faktūrų, atsakė taip: „Ar norėtumėte pirkti daiktus, bet atsiskaityti ne iš savo, o iš svetimos piniginės?

REKLAMA

Taip elgiasi kai kurie įmonių savininkai – perka asmeninius daiktus ar paslaugas (pvz., poilsio keliones), bet sumoka įmonės lėšomis.“

Ekspertės aiškinimu, sąskaita faktūra yra dokumentas, reikalingas įmonei, kad ji pagrįstų patirtas sąnaudas. 

Patirtos sąnaudos mažina įmonės pelną ir taip įmonei reikia mokėti mažiau pelno mokesčio. Tačiau, anot I. Zakalskytės, jei patirtos sąnaudos nėra įmonės naudai, jos negali mažinti apmokestinamojo pelno, kadangi jos yra skirtos ne įmonės veiklai vykdyti.

Visgi ji pripažino, kad tokie asmeniniai pirkimai „paskęsta“ bendroje įmonės sąnaudų sumoje ir įmonė – ar, tiksliau, įmonės vadovas – tikisi, kad mokesčių administratorius tokių sąnaudų tiesiog nepastebės.

REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovė pridūrė, kad prekės ir paslaugos yra parduodamos su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), kurį sumoka galutinis vartotojas – gyventojas.

O, kai perka įmonė, ji tokį PVM gali atskaityti, t. y. susigrąžinti iš biudžeto. Vadinasi, asmeniniam naudojimui perkama prekė dėl atskaitomo PVM „kainuoja“ 21 proc. mažiau.

„Kai įmonės savininkas perka prekes ar paslaugas ir už tai sumoka įmonė, tai savininkas nemoka gyventojų pajamų mokesčio (GPM), nepatiria asmeninių išlaidų, o įmonė atskaito pirkimo PVM ir patirtomis sąnaudomis mažina apmokestinamąjį pelną bei moka mažesnį pelno mokestį“, – apibendrino „Mokesčių suflerio“ atstovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Įmonės pinigai nėra asmeniniai savininko pinigai

Komentuodama konkretų Deivido atvejį I. Zakalskytė nurodė, kad vienareikšmiškai tai yra mokesčių vengimas.

Pasak jos, dėl tokių atvejų mokesčių administratorius labai griežtai vertina įmonių išlaidas. Kai kada ir neleisdamas atskaityti tokių, kurios galėtų būti įprastinės įmonės veiklai – tam, kad būtų suvaržytas piktnaudžiavimas. 

Ekspertė nurodė, kad tokiais atvejais nukenčia sąžiningai veikiančios įmonės, kadangi jos gali atskaityti mažiau sąnaudų.

„Vis dar yra paplitęs požiūris tarp kai kurių įmonių savininkų, kad jų įmonių uždirbti pinigai yra jų asmeniniai pinigai, ir jie jaučiasi galį disponuoti jais iš karto kaip iš savo kišenės. Visgi reikėtų atskirti fizinį ir juridinį asmenį, jų pajamas, jų apmokestinimą vertinti atskirai.

REKLAMA

Todėl pirmiausia įmonė, kaip juridinis asmuo, turi sumokėti pelno mokestį nuo uždirbto pelno ir tik tada tą pelną skirstyti. Savo ruožtu paskirstytas pelnas (t. y. dividendai) yra apmokestinami GPM fizinio asmens lygyje ir tik tada įmonės savininkas įgyja teisę disponuoti pinigais“, – aiškino I. Zakalskytė.

Kontrolė būtų sudėtinga ir brangi

Darbdavių konfederacijos prezidento Dano Arlausko vertinimu, tokie piktnaudžiavimo atvejai yra pavieniai ir daugiau pasitaiko mažesnėse įmonėse, dažniausiai tada, kai vadovas ir savininkas – tas pats asmuo.

„Ar įmanoma išvengti viso šito? Labai sudėtinga, nes kontrolė tada būtų labai brangi ir kas tai turėtų kontroliuoti? Aš tai pavadinčiau buitiniu projektu.

REKLAMA

Tai gerokai prasilenkia su morale – kitaip ir komentuoti neįmanoma būtų. Aš nematau pasiteisinimo visame šitame reikale“, – pabrėžė pašnekovas.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė paminėjo, kad asmuo negali naudoti savo įmonės pinigų asmeninėms reikmėms. Neapmokestinami pinigai yra tik atvirkštiniu atveju – kai asmuo savo asmenines pajamas naudoja savo veiklai ar įmonei, taip paversdamas jas sąnaudomis.

„Bet, jeigu įmonė realiai nepatiria tokių išlaidų, tačiau tu dokumentus sutvarkai taip, tarsi tos sąnaudos būtų didesnės negu yra, tai yra dokumentų klastojimas, gudravimas prieš valstybę ir yra baudžiamoji atsakomybė“, – komentavo pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot I. Ruginienės, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turėtų didinti savo pajėgumus ir galvoti apie didesnes baudas už tokius gudravimus:

„Nes, jei mes vien tik PVM grobstymo turime 800 mln. eurų kasmet, tai kiek mes dar visokių dalykų nepamatome arba nespėjame pamatyti.“

Už perkamus daiktus sumoka grynaisiais

Darbdavių ir profsąjungų atstovai paminėjo ir dar vieną scenarijų, kuomet panašiai sukčiauja ne tik įmonės vadovai, bet ir darbuotojai.

„Gali būti kažkokie labai artimi ryšiai su įmonės vadovybe, kuri sako: tu gauk dokumentus ant įmonės, kad atseit įmonė pirko, ir mes tau sumokėsime pinigus.

Vadinasi, žmogus pasinaudoja padėtimi – jis „užpajamuoja“ kažkokį prietaisą, atseit jis jį turi, jam sumokami pinigai ir tai nėra sąžininga ar žmogiška – tu apgaudinėji savo kolegas, nes ne visi taip gali“, – kalbėjo D. Arlauskas.

REKLAMA

LPSK pirmininkė aptariamą praktiką įvardijo kaip vieną iš sukčiavimo būdų, kai sąnaudos yra nurašomos, pelnas – mažinamas, o pinigai – išgryninami.

„Jeigu tu neši sąskaitą faktūrą į įmonę, tai įmonė vis tiek turi sumokėti tuos pinigus. Tai tu ir sau į kišenę išsigrynini.

Tai yra bloga praktika, kuomet kažkas savo asmeninėmis lėšomis atsiskaito už tam tikras prekes ir po to įmonė kompensuoja. Šiais laikais kiekviena įmonė turi įmonės korteles ir tą galima daryti labai skaidriai“, – dėstė I. Ruginienė.

„Mokesčių suflerio“ atstovės aiškinimu, viską darant teisingai, jeigu įmonė pirktų prekę darbuotojui, tai tokia prekė ar paslauga, kuri yra nesusijusi su įmonės veikla, o skirta asmeniniam naudojimui, būtų laikoma darbuotojo pajamomis natūra, kurios būtų apmokestinamos taip pat kaip darbo užmokestis (GPM ir „Sodros“ įmokomis). Tokiu atveju darbuotojas jokio sutaupymo nepatirtų.

REKLAMA

„Įmonės darbuotojas gali prašyti sąskaitos faktūros įmonės vardu, kai iš tiesų kažką perka įmonės reikmėms. Pvz., verslo susitikimo metu darbuotojas vaišina klientus pietumis.

Tokiu atveju darbuotojas sumoka už pietus asmeniškai, tačiau sąskaitą gauna įmonės vardu ir paskui įmonė šias išlaidas kompensuoja. Atitinkamai, tokios išlaidos tampa įmonės sąnaudomis. Darbuotojas jokios naudos negauna ir jokių mokestinių prievolių jam nekyla“, – komentavo I. Zakalskytė.

Nuslėpti mokesčius tampa vis sunkiau?

Kalbėdama apie tokių veiksmų užkardymą „Mokesčių suflerio“ atstovė nurodė – jeigu anksčiau VMI įmonių sąnaudų detalizaciją galėdavo pastebėti tik mokestinio tyrimo ar patikrinimo metu, tai dabar įmonės kas mėnesį turi deklaruoti visas gautas ir išrašytas PVM sąskaitas faktūras ir VMI gali nustatyti netipinius įmonių pirkimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Mokesčių administratorius naudoja ir kitas priemones stebėjimams vykdyti, dėl ko nuslėpti mokesčius tampa vis sunkiau“, – dėstė ekspertė.

I. Zakalskytė pažymėjo – kai įmonė savo apskaitoje apskaito sąskaitas, išrašytas įmonės vardu, tačiau prekes įsigijo su įmone nesusijęs asmuo, iš esmės yra klastojama apskaita, tad už tai yra baudžiama pagal Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Anot pašnekovės, dažniausiai taip daroma tada, kai įmonė atlieka mokėjimus grynaisiais pinigais ir neturi dokumentų, kaip pagrįsti patirtas sąnaudas.

Pavyzdžiui, darbuotojui dalis atlyginimo mokama grynaisiais ir taip nuslepiama dalis su darbo užmokesčiu susijusių mokesčių.

REKLAMA

„Tačiau tokius pirkinius nėra sudėtinga pastebėti. Tarkime, jeigu apskaita yra klastojama nuolatos, tai mokesčių administratoriaus dėmesį tikrai patrauks nepagrįstai dažnas darbo priemonių įsigijimas, jei darbuotojų skaičius įmonėje nesikeičia.

O, jeigu VMI ateitų į įmonę atlikti mokestinio patikrinimo, tai pasislėpti būtų neįmanoma – įmonė negalėtų įrodyti, kad tai – jos veiklai skirtos prekės, kadangi paprasčiausiai jų fiziškai nebūtų įmonės patalpose“, – aiškino I. Zakalskytė.

Išgalvotas Deividas... Žurnalistai jūs žurnalistai bekiaušiai lopai jūs. Rašinėja apie išgalvotą Deividą, kapstosi kažkokiose smulkmenose. Tačiau nėra drąsos padaryti žurnalistinį tyrimą apie nacionalinį stadioną . Kinkos per silpnos, todėl kapstosi kaip tos vištos banaliose smulkmenose
O seimo nariai ima sau daiktus kokiom sumom?kodėl jiems galima?visi pirmyn tada
Tai išmokyk kates loti, tuomet bus "Lošelinas", o ne "Miaušelinas"...
Bet -vėlgi problema : gali supykti ir įsižeisti lošėjai ( bent jau Stepukonio tipo) ir šunų mylėtojai !
Ir iš kur atsiranda tokių tuščiagalvių, kuriems net katės miauktelėjime ruskeliai vaidenas ?!
Beje, dabar "morčius" - tai katinų/kačių "laikinos partnerystės" metas...
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų