Tiesa, šiemet prestižinės varžybos bus kitokios – organizatoriai perrašė taisykles, o gamta paruošė seniai matytą staigmeną.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
Nors K. Raišys ir jo šturmanas Ovidijus Meilūnas šiose trasose ne naujokai, ramybės lietuvių stovykloje prieš startą nebuvo. Laiko juosta tarp Dakaro finišo ir Monte Karlo starto buvo kritiškai trumpa.
Situaciją labiausiai komplikavo techniniai darbai. 1961-ųjų laidos „Jaguar MK2“ variklis buvo perrinktas paskutinę naktį prieš išvykstant į varžybas.
Tai reiškia, kad ekipažas neturėjo galimybės tinkamai išbandyti technikos ir pasivažinėti po greičio ruožus, nors taisyklės tai leidžia. Tokia varžybų pradžia kelia papildomą įtampą, ypač žinant, kad šių metų ralis reikalaus ne tik tikslumo, bet ir greičio.
Gentelmenų pasivažinėjimas baigėsi
Eilę metų „Monte Carlo Historique“ buvo tikslumo reikalaujančios varžybos. Dalyviai važiuodavo bendro naudojimo keliais bandydami išlaikyti nurodytą vidutinį greitį.
Tačiau pastaraisiais metais šiltos žiemos ir sausi keliai varžybas pavertė nuobodžiomis, kurioje automobilio galia ir vairuotojo meistriškumas vaidino antraplanį vaidmenį.
Šiemet viskas kitaip. Organizatoriai pirmą kartą uždarė greičio ruožus viešam eismui ir drastiškai padidino reikalaujamą vidutinį greitį. Be to, panaikintos klasių pagal automobilio amžių kategorijos. Dabar visi skirstomi pagal greitį. Tai reiškia, kad ralis iš matematinio galvosūkio virto tikromis lenktynėmis.
Prie iššūkių prisidėjo ir gamta. Jei anksčiau dalyviai skundėsi sniego trūkumu, tai šiemet žiema į Alpes grįžo su trenksmu. Trasos padengtos sniegu ir ledu, todėl galingesni ir naujesni automobiliai įgijo didelį pranašumą.
Norint kovoti dėl aukščiausio rezultato, dabar reikėtų sėsti į kuo naujesnį automobilį, tačiau, tačiau K. Raišys laikosi savo filosofijos. Jis ir toliau vairuos seniausią rikiuotės automobilį – aristokratiškąjį „Jaguar“.
Sportininkas neslepia, kad jam svarbiau vairavimo malonumas ir istorinės dvasios išsaugojimas nei lengvesnė kova su modernesne technika.
Iš viso į trasą išvažiavo 258 ekipažai, tarp kurių – trys lietuviški duetai. Be K. Raišio, Alpes šturmuoja Arūnas Beniušis su Andriumi Vaitiekūnu („MGB GT“, 1973 m.) bei Tadas Vitkevičius su Linu Žvinakevičiumi („Saab 96 V4“, 1978 m.). Visi lietuviai startą pasirinko Monake.
Pirmoji naktis – be teisės klysti
Prieš tikrąsias lenktynes dalyvių laukia varginanti įžanga, vadinama koncentracijos etapu. Tai duoklė istorijai, menanti 1911-uosius, kai dalyviai į Monte Karlą suvažiuodavo iš visos Europos.
Ekipažai startuoja iš skirtingų miestų (Monako, Turino, Barselonos, Bad Homburgo ir Reimso) ir visą naktį, įveikdami iki tūkstančio kilometrų, juda link ralio būstinės centro Valanso mieste.
Nors šiame etape laimėti neįmanoma, pralaimėti čia labai lengva: viena navigacinė klaida, vėlavimas į laiko kontrolės punktą ar gedimas kalnuose gali užbaigti ralį dar jam neprasidėjus.
Vasario 3-iąją, antradienį, dalyviai jau stos į tikrą kovą greičio ruožuose. Jų laukia daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų išbandymas, iš kurių per 200 kilometrų teks įveikti maksimaliu tempu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
