Modestas Paulauskas – vienintelis lietuvis, Europos čempionu tapęs 4 kartus. Stepui Butautui ir Justinui Lagunavičiui juo tapti pavyko po 3 kartus.
Įamžintas knygoje
Dabartinės Lietuvos rinktinės vienas iš lyderių Ramūnas Šiškauskas yra jauniausias Lietuvos sportininkas, kurio biografija ir karjera buvo įamžinta atskiroje knygoje: Jono Laurinavičiaus „Ramūnas Šiškauskas“, 2001 m. R.Šiškauskui tuo metu buvo 23-eji metai.
Amerika mums padės
Iki II-ojo Pasaulinio karo natūralizacijos proceso lyderė buvo Lietuvos rinktinė: 1937 m. Europos pirmenybėse dalyvavo 3 „Amerikos lietuviai“ (F.Kriaučiūnas, P.Talzūnas, J.Žukas), 1939 m. – 5 (P.Lubinas, M.Ruzgys, V.Budriūnas, F.Kriaučiūnas, J.Jurgėla). Šiais laikais Nacionalinės komandos FIBA turnyruose gali registruoti tik 1 natūralizuotą krepšininką.
Dažniausi čempionai
Daugiau kartų už Lietuvos rinktinę Europos čempionėmis yra buvę tik Jugoslavijos (dabar Serbijos ir Juodkalnijos) ir SSRS (dabar Rusijos) rinktinės. Serbai stipriausiais žemyne tapo 8, sovietai – 14 kartų. Lietuvius gali pasivyti Italijos rinktinė, jei ši triumfuotų Belgrade. Italų kolekcijoje – dvi auksinės Europos taurės.
Pusė šimto Europos čempionų iš Lietuvos
Europos čempionais yra tapę 42 lietuviai. Iš jų 11-ka – rungtyniaujant SSRS rinktinės sudėtyje. Iš viso Europos čempionatuose yra žaidę 65 mūsų šalies krepšininkai. Vadinasi, EČ aukso medalį yra gavę net 64.6 proc. visų pirmenybėse dalyvavusių lietuvių.
A. Sireikai vieninteliam neteko bėgioti aikštėje
Antanas Sireika – vienintelis rinktinės vyriausiasis treneris - Europos čempionas, kuriam nereikėjo išbėgti į aikštę, kad padėtų Lietuvai tapti stipriausia komanda žemyne. 1937 m. ir 1939 m. atitinkamai rinktinei vadovavę Feliksas Kriaučiūnas ir Pranas Lubinas buvo ne tik treneriai, bet ir vieni iš pagrindinių komandos žaidėjų.
Pirmasis lietuvių treneris - tenisininkas
1937 m. vasario mėn. buvo sudaryta Lietuvos rinktinė, kurios treneriu paskirtas jau anksčiau į Lietuvą iš JAV atvykęs... teniso treneris J.Žukas, neblogai pats žaidęs krepšinį. Balandį, kai į Lietuvą atvyko kiti du Amerikos lietuviai F.Kriaučiūnas ir P.Talzūnas, pagrindinio trenerio ir kapitono pareigos buvo patikėtos F.Kriaučiūnui, kuris gegužę ir nuvedė Lietuvą link pirmojo Europos čempionų titulo.
Ką prognozavo spauda 1937 metais
Besiruošiant 1937 m. Europos pirmenybėms nebuvo kelami dideli tikslai. A.Latvėnas 1939 m. leidinyje “Fiziškas auklėjimas” rašė: “<...> nesitikint jį laimėti ir pasiruošimas rinktinės buvo ne per stropiausias. Buvo samprotaujama, kad dabartinėmis jėgomis gal pavyks išvengti paskutinės vietos ir tuo bus pasitenkinta.”
Panašias prognozes reiškė ir latvių – turnyro šeimininkų – spauda, kuri apie komandų pajėgumą rašė: “Pirmoje grupėje ir pirmoje eilėje, žinoma, Latvija, toliau sekę Estija. Po jos Lenkija ir Italija. Tai stipriausios Europos vyrų komandos. Antroje grupėje stipriausia Prancūzija, toliau Čekoslovakija, Rumunija ir Bulgarija, tai jau vidutinio pajėgumo valstybės. Paskutinėje iš silpniausiųjų grupėje pirmoje eilėje buvo Turkija, antroje – Egiptas ir paskutinėje vietoje, kaip silpniausia – Lietuva”.
Belieka priminti, kad Lietuvos rinktinė turnyre nepatyrė nei vieno pralaimėjimo ir tapo čempione.
Pirmasis metimas
Zenonas Puzinauskas – pirmasis lietuvis, pelnęs taškus Europos čempionate. Septyniolikamečio Z.Puzinausko pirmas taiklus metimas skriejo į Italijos rinktinės krepšį pirmose 1937 m. pirmenybių rungtynėse Latvijoje.
Kaip italai 1937 metais neįvertino varžovų
Debiutinėse EČ rungtynėse 1937 m. Lietuva susitiko su labai pajėgia Italijos rinktine. Varžovai nevertino lietuvių ir pirmąjį kėlinį į aikštę neleido geriausio savo žaidėjo Livio Frančesinio (Franceshinio).
Šis krepšininkas ypač išgarsėjo 1935 m. čempionate Šveicarijoje, kai rungtynėse prieš Bulgariją, kurias italai laimėjo 42:23, pelnė net 32 taškus - net 76 proc. visų komandos taškų. Iš viso 1935 m. čempionate L.Frančesino pelnė 62 taškus – vidutiniškai po 16 per rungtynes. Tuomet tai buvo neįtikėtinas rezultatas. Lietuviai pirmą kėlinį prieš italus, žaidusius be L.Frančetino, laimėjo rezultatu 15:9, o rungtynes - 22:20.
Italija buvo pirmoji ekipa, kurią tarptautiniame turnyre nugalėjo Lietuvos rinktinė. Tai atsitiko 1937 m. Europos čempionato Rygoje pirmose rungtynėse. Su italais lietuviai susitiko ir pirmenybių finale.
Italijos rinktinė turėjo idealią progą iškovoti aukso medalius ir į antrąją vietą nustumti čempionais tapusius Lietuvos krepšininkus 1937 m. EČ. Lietuvai pirmaujant 24:23 italas Emilio Giassetti gavo teisę į 3 baudos metimus iš eilės, tačiau nepataikė nei vienos. Daugiau taškų komandos nepelnė ir Lietuva pirmą kartą tapo žemyno čempione.
Estijos gigantai
Estijos rinktinės vienas iš kozirių 1937 m. EČ buvo – ūgis. J.Kusa leidinyje “Fiziškas auklėjimas” prisimindamas Lietuvių ir estų rungtynes rašė: “Prieš estus laimėti buvo galbūt sunkiau negu prieš italus, nes jie <...> savo gretose turėjo <...> didžiulį Viksteną, kurio ūgis net 1,98 m! <...>” Šiandien sunku įsivaizduoti, kad vidurio puolėjai galėjo būti dar mažesni!!!
Sirgalių elgesys nesikeičia
Tradicijos sugužėti į barus ir su alaus bokalais rankose palaikyti tarptautiniame turnyre kovojančią Lietuvos rinktinę beveik tokios pat senos kaip ir pats Lietuvos krepšinis. 1937 m. EČ metu Kauno alaus barai būdavo perpildyti studentijos, kuri per radijo aparatus tiesiogiai klausydavosikrepšinio transliacijų iš Rygos. Kavinėse ir restoranuose grojantys orkestrai taip pat turėjo užleisti vietą radijo imtuvams.
Metimo novatorius
Amerikos lietuvis Petras Talzūnas – metimo “kabliu” pradininkas. Žymus Latvijos krepšinio treneris ir teoretikas prof. O.Altbergas, prisimindamas lietuvių triumfą 1937 m. EČ, sakė: “P.Talzūnas pirmą kartą parodė metimą į krepšį viena ranka per galvą – “kabliu”. Iki tol tokio metimo į krepšį būdo niekas nebuvo matęs.”
Kas patiko jaunam Arvydui Saboniui
1986 m. paklaustas, kokiam šalies sportininkui jaučia didžiausią pagarbą, Lietuvos krepšinio milžinas Arvydas Sabonis netikėtai atsakė, jog... meninės gimnastikos virtuozei Daliai Kutkaitei. “Meninė gimnastika man apskritai prie širdies, o stebėti, kaip Dalia vinguriuoja kaspinu, žongliruoja kuokelėmis ar valdo šokdynę, vienas malonumas,” – kalbėjo 1985 m. Europos čempionas A.Sabonis.
