• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Keli kūriniai iš Česlovo Milošo (Czeslaw Milosz) rinkinio „Kur teka saulė ir kur leidžiasi ir kiti eilėraščiai“ („Gdzie wschodzi slonce i kędy zapada i inne wiersze“) švedų studijos „InterAlter“ aktorius įkvėpė sukurti seriją trumpametražių filmų, tapsiančių vizualia Nobelio literatūros premijos laureato poezijos interpretacija.

REKLAMA
REKLAMA

Filmai rugsėjį bus parodyti Lunde (Švedija), o gruodį - Varšuvoje.

Studija „InterAlter“, kuri įkurta šių metų kovą Lunde, imasi interpretuoti grožinės literatūros kūrinius kitokiomis išraiškos priemonėmis, tokiomis kaip muzika, tapyba ar filmas, sakė naujienų agentūrai PAP studijos įkūrėja Gabriella Cederstroem.

REKLAMA

G. Sederstriom - Lundo universiteto literatūros ir polonistikos studijų absolventė, keliolikos piešinių ir tapybos darbų parodų autorė - tokį sumanymą jau puoselėjo keletą metų.

Šiemet švenčiamos 100-osios Č. Milošo gimimo metinės. Šia proga G. Sederstriom nutarė imtis lenkų poeto kūrybos. Išrinkti kūriniai iš poeto 1980 m. rinkinio „Kur teka saulė ir kur leidžiasi ir kiti eilėraščiai“ įkvėpė sukurti trijų dalių trumpametražį filmą. „Sumanymas gimė susidomėjus galimybėmis poeziją perteikti vizualaus meno kalba ir susižavėjus Milošo poezijos plastiškumu ir metafizika“, - pabrėžia G. Sederstriom.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, šio projekto realizavimo pagrindu tapo detali parinktų eilėraščių analizė, o po to poezijos perteikimas filmo kalba. „Filmas, kuris simboliškai susijęs su Milošo rinkinio pavadinimu ir prasideda aušros scena, o baigiasi saulėlydžiu, prabyla plastiškais Lenkijos ir Lietuvos gamtos vaizdais“, - sako G. Sederstriom, kuri pabrėžia, kad ją Milošo poezijoje itin domino dramatiška įtampa tarp gamtos ir civilizacijos.

Filmas buvo kuriamas gegužę ir birželį Lenkijoje ir Lietuvoje, daugiausia Kaune, Vilniuje ir Šeteniuose, taip pat vietovėse, susijusiose su lenkų Nobelio literatūros premijos laureato gyvenimu ir kūryba. „Tai kažkas daugiau nei filmo kūrimas. Svarbiausia buvo pagauti tekstų niuansus ir paslėptas simbolines reikšmes, o tik po to jas perteikti vizualiojo meno kalba“, - sakė G. Sederstriom.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų