„Manau, kad vis dar tyrinėjame visas galimybes. Žinote, kartais prireikia šiek tiek laiko, kad būtų parengtas geras planas arba suorganizuotos tinkamos investicijos. Taigi, duokime tam dar šiek tiek laiko. Esu tikra, kad galėsime sukurti kažką naudingo abiem pusėms“, – Vilniuje žurnalistams pirmadienį sakė politikė.
Taip ji kalbėjo paklausta apie premjero ir Seimo vadovo išsakytą poziciją, jog Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo lūkesčiai nebuvo realizuoti.
Savo ruožtu buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, jog nederėtų turėti lūkesčių, kurių nebūtų įmanoma įgyvendinti. Jos teigimu, artimi santykiai su Taivanu Lietuvai atveria kelią glaudesniems ryšiams su visu Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu.
„Nereikia užsikelti lūkesčių, kur nereikia. Ir iki tokio lygio, kur – neįmanoma (jų įgyvendinti – BNS). Mes turime galimybę ne tiktai su pačiu Taivanu, bet ir per Taivaną bendrauti su tuo regionu. Mums tikrai nereikia ieškoti ir mėginti bendrauti su šalimis, kurios potencialiai remia Rusijos imperializmą ir potencialiai agresyvų elgesį su mumis“, – kalbėjo ji.
Taivano prezidentės pareigas nuo 2016-ųjų iki 2024 metų ėjusi Tsai Ing-wen kartu su D. Grybauskaite pirmadienį dalyvavo diskusijoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.
Tsai Ing-wen pabrėžė kol kas nepajutusi skirtumo tarp dabartinės Lietuvos valdančiųjų ir praėjusios Vyriausybės politikos Taivano atžvilgiu.
Kaip skelbė BNS, Lietuva megzti glaudesnius santykius su rytų Azijoje esančia sala pradėjo 2021 metais Vilniuje atidarius šios salos vardo atstovybę.
Dalis politikų vylėsi, jog atstovybės atidarymas lems Taivano lustų technologinį proveržį ir Lietuvoje.
Dėl šio žingsnio pašlijo Lietuvos ir Kinijos santykiai.
Lietuvių ir anglų kalba sostinėje esanti atstovybė pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.
Kinija tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Premjeras Gintautas Paluckas yra teigęs, jog Lietuva yra pasiruošusi santykių su Kinija normalizavimui. Anot jo, Lietuva siųstų ambasadorių ar diplomatinį atstovą į Kiniją, jei Pekinas į Vilnių atsiųstų savąjį, tačiau pabrėžė, kad sprendžiant dvišalius klausimus neketinama nuolaidžiauti.
„Mes gerbsime bet kokį Lietuvos sprendimą, bet tikrai norėtume išsaugoti draugystę su Lietuva“, – sakė Tsai Ing-wen.
D. Grybauskaitė, paklausta apie galimybę Lietuvai atkurti santykius su Kinija, siūlė atkreipti dėmesį į praėjusią savaitę Maskvoje Pergalės dienos minėjime buvusius svečius.
Jame dalyvavo daugiau kaip 20 užsienio šalių aukštų pareigūnų, įskaitant Kinijos lyderį Xi Jinpingą, šalia kurio sėdėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Aš galiu tik pasakyti, kad turbūt visiems reikėtų prisiminti, kas dalyvavo Maskvoje per Den pabedą (Pergalės dieną – BNS), kas padeda kariauti Rusijai prieš Ukrainą, kas tiekia jai ginklus ir kitokią neginkluotą ekonominę pagalbą. Tai visiškai aišku, kas yra draugas ir kas yra potencialiai mums priešas“, – sakė ji.
Prieš pat Rusijos 2022 metų vasarį įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą, Pekinas ir Maskva paskelbė apie neribot“ partnerystę. Nuo to laiko Rusija ir Kinija išplėtė karinius ir prekybos ryšius, ir tai sukėlė nerimą Vakarams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
