Kol užsieniečiams studentams Lietuvoje dosniai sąskaitas banke papildo įvairūs fondai ir programos, lietuviai turi tenkintis palyginti kukliomis stipendijomis. Kaip jau rašė Balsas.lt, Lietuvoje dažno studento išlaidos tris kartus viršija pajamas.
Skatinamųjų stipendijų fondai kasmet drastiškai mažinami iki 60 proc., o socialinių stipendijų skyrimas taip pat gerokai sugriežtintas. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete socialinė stipendija siekia 390 litų, o stipendijos už gerus mokymosi rezultatus svyruoja nuo 195 iki 325 litų. Šias išmokas gauna 15-20 proc. geriausiai besimokančių studentų. Atsižvelgiant į tai, kad vidutinės bendrabutyje gyvenančio studento išlaidos yra apie 600 litų, akivaizdu, kad iš stipendijos pragyventi neįmanoma, o ir ja gauti nėra paprasta.
Į Lietuvą noriai vyksta užsieniečiai
Lietuvos jaunimo nedarbo rodikliai yra vieni didžiausių Europoje, tad ir negaunantiems stipendijų pragyvenimui prasimanyti nėra paprasta. Kol Lietuvos studentai savo stituaciją vertina gana pesimistiškai, į mūsų šalį atvykę studijuoti užsieniečiai džiaugiasi mūsų šalies švietimo sistemos privalumais.
Vilniaus universiteto tarptautinių reikalų prorektorius doc. dr. Rimatas Vaitkus, kalbėdamas apie studentų iš užsienio srautus, prabrėžė, kad studentų skaičius iš užsienio auga. „Džiugu, kad Vilniaus universitete jis auga ne tik dėl dvišalių mainų programų, bet ir atsiranda vis daugiau studentų, kurie atvyksta į Lietuvą įgyti išsilavinimo, t.y. studijuoja per visą studijų programos laikotarpį.Vilniaus universitete šiuo metu studijuoja užsieniečiai iš 60 pasaulio valstybių“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Stipendijos pakanka ir mokesčiui už studijas
Apie tai, iš ko užsieniečiai pragyvena Lietuvoje, pašnekovas sakė: „Programos „Erasmus Mundus“ stipendija siekia beveik du tūkstančius litų, tad, net ir sumokėję studijų mokestį, jie gyvena neblogai. Šie studentai atvyksta į Lietuvą kaip į vieną iš ES šalių, kadangi prisijungę prie Šengeno sutarties esame viena bendra Europos erdvė, mūsų šalies patrauklumas didėja.“
Iš ES šalių studentai turi teisę pretenduoti ir į valstybės finansuojamas studijų vietas, be to, pasienio zonų gyventojai gali pasinaudoti specialiomis studijų finanasavimo programomis. Lenkijos, Rusijos ar Baltarusijos studentai, pasiryžę krimsti mokslus Lietuvoje, gali gauti finansinę paramą iš specialiosios programos paramos fondo. „Tokia sistema šiems studentams yra patraukli, nes jie gali susimokėti už studijų vietą“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Į Lietuvą studijuoti atvykstantys studentai gauna tokias pat socialines garantijas, kokias turi ir lietuviai studentai: „Jokių kitų išskirtinių privilegijų užsienio studentai neturi. Tik kalbant apie bendrabučius būtų galima pasakyti, kad užsieniečiams skirti yra šiek tiek geresnės būklės. Jei iš užsienio atvykę studentai nori gyventi komfortabiliau – už tai turi mokėti papildomai. Pavyzdžiui, jei norima triviečiame kambaryje įsikurti dviese, tuomet už trečią asmenį suma padalijama dviems. Matote, užsienyje studentai bendrabučiuose dažniausiai gyvena po vieną, bet ir gyvenimas kambaryje po kelis jokių keblumų nesukelia“, – kalbėjo prorektorius.
Užsieniečiams bendrabutis kainuoja bangiau
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Arūnas Mark, kalbėdamas apie studentų iš užsienio situaciją, sakė: „Anksčiau dažniausiai atvykėliai susidurdavo su apgyvendinimo problemomis, nes būdavo įpratę gyventi kur kas geresnėmis sąlygomis. Dabar dauguma aukštųjų mokyklų turi arba visiškai renovuotus arba renovuojamus bendrabučius, perremontuotus aukštus užsieniečiams. Klausimas: kodėl studentai iš ES valstybių turi už apgyvendinimą mokėti daugiau nei lietuviai studentai? Į šį klausimą turėtų atsakyti visos aukštoios mokyklos“.
Anot studentų atstovo, visi atvykę iš ES studentai draudžiami europiniu socialiniu draudimu, tad problemų dėl sveikatos apsaugos neturėtų kilti, bet šiek tiek kebloka situacija su atvykėliais iš kitų pasaulio kraštų: „Iš trečiųjų šalių atvykusiems studentams reiktų būti apsidraudus privačioje kompanijoje, tai užtikrina, kad, nutikus nelaimei, bus suteikta pagalba, kitaip medicinos paslaugos gali kainuoti labai brangiai“, – sakė A. Mark.
Išvykstančių stipendijos iki 900 eurų
Pagal mainų programas nusprendę į užsienį pasimokyti išvykti lietuviai gauna stipendijas, kurios garantuoja, kad studentas svečioje šalyje turės gyvenamąjį plotą, prasimaitins ir apsirūpins būtiniausiomis mokymosi priemonėmis. Tiesa, mainų programose dalyvavę studentai tikina, kad dažnai šios stipendijos padengia tik dalį išlaidų ir studentui pačiam taip pat tenka investuoti į studijas užsienyje.
Lietuvos studentų atstovybių sąjungos duomenimis, prieš metus tarptautinės mainų programos mokslui ir pragyvenimui minimali studijų stipendija svyravo nuo 350 iki 900 eurų. Buvo inicijuoti siūlymai mažinti šias sumas, motyvuojant tuo, kad taip bus suteikta galimybė išvykti pasimokyti į užsienį didesniam studentų skaičiui
Stipendijų į užsienį vykstantiems studentams dydžiai priklauso nuo šalies ekonominės situacijos.
Pavyzdžiui, vykstantys į tokias šalis kaip Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Turkija, Vengrija, neatsižvelgiant į tai, kad šių šalių ekonominė situacija yra sudėtingesnė, siunčiamo studento minimalus studijų stipendijos dydis yra nuo 350 iki 600 eurų.
