Atsakingi pareigūnai patvirtino „Politico", kad Prancūzija, Vokietija ir Italija yra tarp pustuzinio ES šalių, besiruošiančių įsitraukti į karą dėl naujojo bloko nešvarių pinigų kontrolieriaus įstaigos vietos.
Trys mažesnės pretendentės – Latvija, Lietuva ir Austrija – taip pat ruošiasi priimti naują ES agentūrą, kuri bus įsteigta per ateinančius trejus metus ir pradės tiesioginę priežiūrą 2026 m.
Kiekviena šalis patvirtino savo kandidatūras į kontrolieriaus poziciją, kuri žada privilioti gerai apmokamus kovos su pinigų plovimu pareigūnus ir jų šeimas – tai sveikintinas postūmis bet kuriai ekonomikai. Tačiau Vokietija yra vienintelė šalis, viešai paskelbusi, kad nori, jog biuras būtų Frankfurte.
„Buvo daug veiklų, kurios sustiprino Vokietiją ir Frankfurtą kaip bankininkystės vietą, – kiek anksčiau sakė finansų ministras Olafas Scholzas. – Mes norime padaryti tolesnę pažangą su Europos pinigų plovimo agentūra“.
Tai jis pasakė prieš pat Vokietijos teisėsaugos pareigūnų reidą šalies finansų ir teisingumo ministerijose – tariamai dėl to, kad nesuteikė policijai pinigų plovimo įrodymų. O šis reidas ir jo pasekmės gali trukdyti Vokietijos kandidatūrai. Vokietija kandidatuoja net ir po mokėjimų technologijų įmonės „Wirecard“ žlugimo ir masinio sukčiavimo vertybiniais popieriais, žinomo kaip „CumEx“. Tačiau Vokietija nėra viena. Austrija ir Latvija pastaraisiais metais taip pat turėjo tvarkytis su korupcijos atvejais ir nešvarių pinigų skandalais.
Žvelgiant plačiau, karas dėl agentūros gali vėl įžiebti kovą dėl vietos, kuri apėmė Briuselį po to, kai „Brexit“ privertė dvi JK įsikūrusias ES agentūras ieškoti naujų namų.
Prieš ketverius metus balsavimas už uždarų durų užbaigė kovą dėl Europos vaistų agentūros (EMA) ir Europos bankininkystės institucijos (EBI), palikdamas kai kurias, ypač Rytų Europos šalis, nepatenkintas. EMA atsidūrė Amsterdame, o EBI – Paryžiuje.
Nešvari politika
Europos Komisija liepą pasiūlė įkurti naują kovos su pinigų plovimu instituciją, pavadintą AMLA, kuri bus įgaliota skirti milijonines baudas.
Prie pasiūlymo buvo pridėta viena taisyklė dėl nešvarių pinigų, kuriuos AMLA prižiūrės visame bloke. Šie pasiūlymai buvo tiesioginis atsakas į daugybę nuo 2018 m. kilusių bankinių skandalų, kurie atskleidė akląją zoną ES priežiūros srityje ir kuriais pasinaudojo neteisėti finansininkai.
Bloko aklosios zonos pašalinimas yra gyvybiškai svarbus ir pasiūlymų teikimo procesas neturėtų kliudyti šiems siekiams, sakė Prancūzijos iždo pareigūnas. Tikrą pavyzdį galima rasti Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijoje (ESMA), kuri kelis mėnesius buvo be vadovo, nes Italija ir Vokietija buvo pasiryžusios į šią vietą prakišti savo kandidatus.
Paryžius buvo įvardintas kaip ideali vieta AMLA, atsižvelgiant į finansinę patirtį Prancūzijos sostinėje, pavyzdžiui, pasaulinę pinigų plovimo prižiūrėtoją – Tarptautinę kovos su pinigų plovimu organizaciją (FATF), taip pat EBI ir Europos vertybinių popierių ir rinkų instituciją (ESMA).
Frankfurtas pateikė panašius argumentus, nurodydamas Europos centrinį banką, euro zonos bankų priežiūros instituciją ir ES draudimo reguliuotoją. O Italijos pareigūnai tvirtina, kad turi daug patirties kovojant su mafija.
Latvija taip pat išmoko pamoką po savo nešvarių pinigų skandalo. 2018 metais JAV valdžia apkaltino trečią pagal dydį jos banką pinigų plovimu, įsitraukusį į Šiaurės Korėjos ginklų programą, o tai sukėlė banko žlugimą. Nuo to laiko Ryga sutramdė neteisėtų lėšų srautą savo bankų sistemoje ir sumažino nerezidentų turimų indėlių dalį.
Mažosios ES šalys savo kandidatūras motyvuos tuo, kad daugelis finansinių agentūrų yra įsikūrusios Prancūzijoje ir Vokietijoje. Priešingu atveju Rytų ir Vakarų takoskyra, atsiradusi prieš ketverius metus, tik didės, sakė vienas atsakingas pareigūnas.
