REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Brangiausias istorijoje Lietuvos kariuomenės pirkinys vis dar įstrigęs. Prieš daugiau nei 5-erius metus už beveik 400 milijonų eurų Lietuva pirko pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, tačiau jos vis dar nėra pilnai integruotos mūsų kariuomenėje.

Brangiausias istorijoje Lietuvos kariuomenės pirkinys vis dar įstrigęs. Prieš daugiau nei 5-erius metus už beveik 400 milijonų eurų Lietuva pirko pėstininkų kovos mašinas „Vilkas“, tačiau jos vis dar nėra pilnai integruotos mūsų kariuomenėje.

REKLAMA

Aprūpintas tik vienas batalionas, nors buvo planuota, kad tokių bus 2. Dabar kariuomenės vadai svarsto, kokią techniką Lietuvai reikėtų pirkti „Žemaitijos“ brigadai. Tikėtina, kad tai jau nebebus tokie patys „Vilkai“.

Sprendimas mūsų karius apginkluoti vokiškais „Boxeriais“ priimtas 2015-aisiais. Už daugiau nei 385 milijonus eurų kariuomenė nupirko 88-nias mašinas. Tada nuspręsta, kad ant vokiškos „Boxer“ platformos bus montuojami Izraelio įmonės pagaminti koviniai bokšteliai su kulkosvaidžiu, 30-ies milimetrų pabūklu ir prieštankinėmis raketomis „Spike LR“.

„Naujosios pėstininkų kovos mašinos ženkliai sustiprins Lietuvos kariuomenės pajėgumus ir įtakos tolesnę kariuomenės modernizaciją ir tobulėjimą“, – kalbėjo tuometis krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

REKLAMA
REKLAMA

Kovinė mašina pakrikštyta „Vilko“ vardu. Iš karto pranešta, kad mašinomis bus aprūpinta brigada „Geležinis vilkas“. Jos sudėtyje esantis Algirdo batalionas Rukloje ir Birutės batalionas Alytuje.

REKLAMA

Kariuomenė žadėjo, kad pirmosios kovos mašinos Lietuvą pasieks 2017-aisiais, o paskutinės – 2021-aisiais. Bet pirmosios kovinės, o ne mokomosios mašinos į Lietuvą atvažiavo 2019-aisiais. Ir tai buvo vos 2 „Vilkai“.

Bet dabar rusams sutelkus regione dideles pajėgas ir nerimaujant dėl karo, mūsų kariai dar neturi pilno aprūpinimo šia technika. Šiandien, anot kariuomenės vado, „Vilkais“ visiškai aprūpintas tik vienas batalionas iš dviejų planuotų. Kiek konkrečiai turime šių mašinų – ministerija nesako.

Tad natūralus klausimas – kodėl mes vis dar neturime pilno šio pajėgumo?

„Tai yra covido pasekmė, grynai covido pasekmė, dėl to, kad pramonė irgi truputį stojo, kaip ir kitose srityse, karinėje pramonėje, deja, tenka peržiūrėti tiekimo ir gamybos grafikus. Paprasčiausia priežastis, o pasekmė tokia, kad turėjome turėti jau dabar, turėsim šiais metais“, – sakė kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

REKLAMA
REKLAMA

„Detalių priežasčių neatskleidinėsiu, tačiau tai susiję su tam tikrom atsarginėm dalim, nes kaip matot, žiūrint į Boxerį, apatinė dalis vokiška, viršutinė dalis yra Izraelio bokštelis, įranga kita iš JAV ir t.t., tai yra toks suvestinis naujas projektas“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Kitaip tariant – sujungti vokišką „Boxer“ platformą, ir Izraelio kovinius bokštelius nelengva. Bet ministras ir kariuomenės vadas žada, kad šiemet jau tikrai turėsime praktiškai visus „Vilkus“. Nors tai, kaip žinia, ne pirmas pažadas dėl terminų.

„Kiek aš esu girdėjęs, jau didesnė pusė, virš 50 proc. kaip ir pristatyta, yra Lietuvoje“, – teigė gynybos paramos fondo vadovas Vaidotas Malinionis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kiek tai jaukia ir keičia mūsų planus gintis, nei vadas, nei ministras nedetalizuoja.

„Gynybinių planų nejaukia, gynybiniai planai išlieka tokie pat, tik vienas dalykas, kad išpildymas tų gynybinių planų gali būti kitoks“, – sakė V. Rupšys.

„Kiekvienas vėlavimas, žinoma, kad trukdo, bet jeigu jūs paklausite kariuomenės vado, aš jam pritariu tuo požiūriu, kariai turi, jeigu prireiks kariauti, su ta technika, su tais ginklais, kuriuos jie turi tuo metu“, – aiškino A. Anušauskas.

Atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis sako, kad svarbiausia turėti parengtus karius, nes Ukrainos pavyzdys rodo, jog techniką, prireikus, gali greitai atsiųsti sąjungininkai.

REKLAMA

„Kad jeigu reikalui esant mums NATO sąjungininkai mestų ginkluotės, kad būtų kas tą ginkluotę naudotis mokėtų, va kur pagrindinis tikslas. O kad kažkiek vėluoja, nėra labai gerai aišku, bet svarbiausia pasiruošę kariniai vienetai“, – tikino V. Malinionis.

Nusprendus pirkti „Boxer“, politikai kalbėjo, kad tai pasitarnaus geresniems ryšiams su Vokietija. Tačiau po to, kai vokiečiai nesutiko perduoti Ukrainai ginklų kovai prieš rusus, kilo klausimas – ar „Vilkų“ vėlavimas nėra susijęs su vokiečių politikų laikysena Rusijos atžvilgiu?

„Ne, ne, čia nieko bendro“, – tikino A. Anušauskas.

Vis tik pasigirsta kalbų, kad geriau turėti ir kitų šalių technikos. Kad nebūtų situacijos, jog kare prireikus, pavyzdžiui, atsarginių detalių, jų tiekimą galėtų reguliuoti įvairių interesų turintys, ar tiesiog su Rusija nenorintys pyktis tų valstybių politikai. Kitaip tariant – galbūt nederėtų visų kiaušinių laikyti vienoje pintinėje.

REKLAMA

Kariuomenės vadas viešai yra sakęs, kad iki kovo mėnesio bus susiaurintas ratas variantų, kokios pėstininkų kovos mašinos bus perkamos „Žemaitijos“ brigadai. Bet tai nebus tokie patys „Vilkai“ – jie per brangūs.

„Aš manyčiau, kad vis dėlto, tos pagrindinės platformos jos turėtų būti vienodesnės. Turėti daug įvairių gamintojų, tai jūs įsivaizduojate, tai ypatingai apsunkina logistinį aptarnavimą jų“, – sakė V. Malinionis.

Krašto apsaugos ministras pranešė, kad dėl situacijos regione spartina ir kitus pirkimus. Sako, kad pirks kovinius dronus, įrangą, skirtą naikinti aukštos vertės taikinius, vykdančią stebėjimą ir žvalgybą. Vis tik dėl slaptumo būsimų pirkinių nedetalizuoja.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų