REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nors būsimos 2000 MW galios AE statybos vietoje už 53 kilometrų nuo Vilniaus sparčiai vykdomi geologinės žvalgybos darbai, Lietuvos mokslininkai skeptiškai vertina branduolines Lietuvos kaimynių ambicijas.

REKLAMA
REKLAMA

Jei aukštų Rusijos ir Baltarusijos valdžios atstovų kalbos apie naujų atominių jėgainių statybos būtinybę virs darbais, po kelių dešimtmečių šalia Lietuvos gali atsirasti dvi naujos AE. Tačiau tai veikiau teorinė prielaida, mano „Balsas.lt“ pašnekovai.



„Taikusis atomas“ Kaliningrado srityje – po 7 metų?

REKLAMA

Prieš savaitę netikėtai į Kaliningradą atvykęs Rusijos valstybinės branduolinės energijos korporacijos „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka po susitikimo su vietinės valdžios atstovais žurnalistams pranešė, kad Maskvoje jau priimtas sprendimas rytinėje srities dalyje, maždaug už 120 kilometrų nuo Kaliningrado, statyti atominę elektrinę. 200 hektarų ploto aikštelė jai esą jau parinkta, tačiau, kol dar nebaigti tvarkyti visi žemės nuosavybės reikalai, tiksli statybos vieta neatskleidžiama. Rusijos naujienų agentūros „Regnum“ teigimu, AE bus statoma Krasnoznamensko (Lazdynų) arba Nesterovo (Stalupėnų) rajonų teritorijoje, maždaug už 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

REKLAMA
REKLAMA

Dar daugiau: pasak S. Kirijenkos, statybos projektas, pagal kurį bus statoma būsimoji AE, yra suderintas su ES ir turi atitinkamus sertifikatus. Apie 5 milijardus eurų kainuosiančios jėgainės statyba turėtų būti baigta iki 2015 m. „Rosatom“ vadovas ir Kaliningrado srities gubernatorius G. Boosas jau pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl būsimos jėgainės statybos. Beje, sprendimą statyti AE, pasak S. Kirijenkos, priėmė ne „Rosatom“, tačiau esą visos reikiamos jo priėmimo procedūros buvo išlaikytos. Jis naujienų agentūrai „Regnum“ neįvardijo, kas būtent nusprendė statyti AE, tačiau patikino, kad tai esąs „pasvertas sprendimas“.



Baltarusiška staigmena už 53 km nuo Vilniaus

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šį pavasarį Baltarusijos valdžia ketina galutinai apsispręsti dėl pirmosios šalyje atominės elektrinės statybos vietos. Vykdydama šalies vadovo Aleksandro Lukašenkos nurodymą nevilkinti būsimos AE projekto, Baltarusijos vyriausybė žada, kad statyba prasidės jau kitų metų sausį. Pasak Baltarusijos premjero Vladimiro Semaškos, iki šių metų pabaigos bus paskelbti jėgainės įrangos tiekėjai. Baltarusija oficialiai informavo Tarptautinę atominės energijos agentūrą (TATENA) apie savo planus statyti 2000 MW galingumo AE. Baltarusijos vyriausybės atstovų teigimu, šalyje jau lankėsi dvi TATENA delegacijos, jokių pastabų dėl AE projekto esą nebuvo pareikšta. Pirmąjį būsimos jėgainės reaktorių planuojama paleisti 2016, antrąjį – ne vėliau kaip 2018 metais.

REKLAMA

Baltarusijos spaudos teigimu, iš keliasdešimties AE statybai numatytų vietų galiausiai buvo atrinktos trys. Dvi aikštelės – rytinėje šalies dalyje, Mogiliovo srities Krasnaja Poliana ir Kukšino vietovėse. Trečioji – Gardino srities Ostroveco rajone, šalia Valeikūnų kaimo, už 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos.

Šią aikštelę rasti nesunku – ji yra šiaurinėje Ostroveco rajono dalyje, palei kelią Vilnius – Polockas (P-45, anksčiau – A-235), atkarpoje tarp Gozos ir Michališkių kaimų. Pasak joje pavasarį apsilankiusio baltarusių žurnalisto Vasilijaus Semaškos, nuo Valeikūnų aikštelės iki Vilniaus yra 53 kilometrai. Už 6 kilometrų nuo žvalgomos AE statybos vietos teka Neris.

REKLAMA

Kovo pradžioje paskelbtame V. Semaškos reportaže pasakojama apie čia vykstančius intensyvius geologinės žvalgybos darbus, nors ši aikštelė, pasak baltarusių geologų, yra veikiau „politinė“. Kalbama, kad šiame gražiame ežeringame krašte ji buvo pasirinkta siekiant kuo skaudžiau įgelti Lietuvai, vos už kilometro nuo Baltarusijos sienos ketinusiai statytis Visagino AE naudoto branduolinio kuro saugyklą. Tik po Minsko protestų saugyklos statybos vieta buvo perkelta 10 km nuo sienos.

Atominės elektrinės iš... popieriaus?

Kauno technologijos universiteto docentas dr. Anzelmas Bačauskas, buvęs „Lietuvos energijos“ ir šios bendrovės Strategijos skyriaus vadovas, portalui „Balsas.lt“ sakė skeptiškai vertinantis būsimųjų AE Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statybos planus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Man atrodo, kad šios elektrinės – „popierinės“. Kad būtų galima statyti AE, reikalingos tam tikros sąlygos – tarkim, turi būti pakankamai vandens. Jei planuojama 2000 MW elektrinė, tai reikėtų bent dviejų Nemunų, kad per sekundę pratekėtų apie 100 kubinių metrų vandens, kurio reikia elektrinės aušinimui“, - sakė jis. Pasak pašnekovo, jei rusai kalba apie AE statybą palei sieną su Lietuva, tai ją galima būtų statyti nebent tik prie Nemuno ar Kuršių marių, kur yra daugiau vandens, tačiau reikės gauti palankų poveikio aplinkai įvertinimą: nors Rusijos anklavas – ne ES dalis, reikalavimai šiuo požiūriu esą būtų tokie patys.

REKLAMA

A. Bačauskas sakė kalbų apie atominę elektrinę Kaliningrado srityje girdįs dar nuo Brežnevo laikų. „Bet kad statytų čia – mažai tikėtina. Norint statyti elektrinę, reikia turėti, prie ko ją prijungti. Kur jie dės tuos 2000 megavatų, jei pagal pačius optimistiškiausius skaičiavimus saviems poreikiams jiems pakanka beveik 1000? - klausė pašnekovas. - Kaliningrado pasienyje su Lenkija tinklų nėra, kaip ir mūsų pusėje. Lenkijos elektros tinklai gali praleisti tik 200 - 300 MW.“ Tad, pasak pašnekovo, pirmiausia rusai dėl galimo elektros tilto turėtų susitarti su lenkais.

REKLAMA

Nors apie baltarusių žvalgomą AE aikštelę šalia Lietuvos sienos A. Bačauskas teigė nieko negirdėjęs, jis abejojo tokio pasirinkimo perspektyvomis. Esą prieš statant Ignalinos AE buvo atrinktos 33 tinkamos aikštelės Lietuvoje ir Baltarusijoje, bet nė vienos jų nebuvo Gardino srityje. O per tą laiką, pasak pašnekovo, Baltarusija nelabai pasikeitė.

„Kaip žinome, paprastai elektrines stato energetikai, ne politikai ir žiniasklaida. Pašnekėt galima, bet elektrinės vis tiek mažiau nei per 10 metų nepastatysi. Ypač atominės. Elektros pertekliaus aplinkui niekur nėra. Duok Dieve, kad pastatytų, kad tik elektros būtų. Nesvarbu, nors ir iš Rusijos. Nematau nieko bloga. Koks skirtumas, iš kur, elektra – nepartinė, spalvos neturi. Kuo daugiau bus aplinkui, tuo geriau. Tik kad aš skeptiškai vertinu tokias galimybes. Gal ir pastatys per kokius 20 metų ar vėliau, galbūt atsiras kitokie reaktoriai, bet dabar, manau, mažai vilties“, - sakė pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar kaimynų planuojamos naujos atominės elektrinės nepadidins Lietuvos priklausomybės nuo Rusijos, nes būsimajai Visagino AE reikės didelių energetinės sistemos rezervinių pajėgumų, A. Bačauskas pabrėžė, kad didelę elektrinę galima statyti tik didelėje energetinėje sistemoje. „Visos elektrinės klauso fizikos dėsnių, ne politikų nurodymų. Juk ir pati ES siekia sujungti Europos tinklus su Rusijos ir NVS šalių tinklais, kad sukurtų sinchroninę sistemą „nuo Lisabonos iki Kamčiatkos“. Tad koks skirtumas, kur tos elektrinės bus. Čia daugiau šnekos. Juk tos priklausomybės turbūt nejaučiat, kai lemputė šviečia?“ – klausė jis.

REKLAMA

Dideli norai, mažos galimybės

KTU Šilumos ir atomo energetikos katedros docentas dr. Stanislovas Žiedelis, paprašytas pakomentuoti naujų AE kaimyninėse šalyse statybos planus, sakė, kad „šiek tiek propagandinius“ pranešimus apie elektrines Lietuvos pasienyje reikėtų vertinti atsargiai.

„Suplanuoti labai lengva, ypač vyriausybių lygyje, bet kartais praktika rodo, kad netgi pradėjus AE statybą ji užsitęsia dešimtmečius. Dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir dėl gamybinių“, - pastebėjo pašnekovas. Pasak mokslininko, svarstant apie naujas atomines jėgaines Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje būtų galima daryti prielaidą, kad joms skirti reaktoriai ir įranga bus gaminami Rusijoje. Tačiau Rusijos atominės energijos pramonės galimybės statyti tiek daug elektrinių pašnekovui kėlė abejonių.

REKLAMA

„Jei suskaičiuotume visas Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje planuojamas statyti AE, jų būtų labai daug. Tačiau kyla klausimas – ar pramonė pajėgi pagaminti tiek reaktorių, sistemų ir kitų komponentų? Tai daugiau techninių galimybių, visos pramonės šakos pajėgumų klausimai. Reikia juos realiai įvertinti, nes kol kas suplanuojama tikrai kur kas daugiau, nei realiai įmanoma pastatyti“, - sakė jis.

Paprašytas pakomentuoti prielaidą, kad viena ar kelios AE gali būti pastatytos 20–30 km atstumu nuo Lietuvos sienos, pašnekovas sakė, kad samprotavimai dėl galimų avarijų – labiau teoriniai, nes šiuolaikinės AE yra žymiai saugesnės.

„Pasaulis mažas, ir tos elektrinės dažnai stovi visai netoli sienos. Pavyzdžiui, Slovakijoje už keliasdešimt kilometrų nuo Austrijos veikia AE. Austrai labai prieš ją protestuoja, bet, nepaisant to, perka ir naudoja joje gaminamą elektrą. Taigi sienų klausimas šiuolaikiniame pasaulyje tampa reliatyviu dalyku, bent jau atominės energetikos požiūriu. O šiaip kiekviena elektrinė turi atitikti saugos reikalavimus. Aplink jas yra apsauginės zonos, yra nustatyti atitinkamai tarptautiniai reikalavimai, ir visos valstybės jų gana griežtai laikosi“, - sakė S. Žiedelis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų