Istorikai yra aptikę maždaug 300 000–400 000 metų senumo apdegintų kaulų ir laužaviečių, kurios parodo, kad ankstyvieji žmonės prieš ją valgydami, mėsą kepdavo. Metams bėgant, toks maisto apdorojimas niekur nedingo, nes taip yra sunaikinamos visos pavojingos bakterijos, mėsa tampa lengviau virškinama, ir tiesiog yra skanesnė. Yra net ir tokių tyrėjų, kurie mano, kad bakterijos, įsiveisiančios sugedusiame maiste, skleidžia šlykštų kvapą tam, kad žmogus jos nevalgytų.
Tačiau kai kuriems atrodo, kad maisto gaminimas yra pervertinamas, ir todėl daug mieliau kramsnoja žalią ir kartais sugedusią mėsą. Beje, kai sakome sugedusią mėsą, mes neturime omenyje, kad ji buvo pernakt palikta ne šaldytuve. Čia kalbama apie mėnesius ar net metus pūdytą mėsą, kuri pasidengia bakterijomis ir net pakeičia savo spalvą.
Ji yra vadinama „apsvaigusia mėsa“, nes yra žmonių, tikinančių, kad jos valgymas sukelia euforijos jausmą. Sunku pasakyti, ar tokius pojūčius lemia kokia nors dar neatrasta cheminė medžiaga, ar skrandžio sutrikimų sukeliama dehidratacija ir kliedesiai. Kai kurie net gi teigia, kad supuvusi mėsa jiems yra skanesnė. Jos skonis dažnai yra apibūdinamas kaip primenantis sūrį ir kiek rūgštesnis nei įprastas kepsnys. Kiti ją valgo, nes ji, esą, pagerina jų savijautą.
Tačiau ar tai nepavojinga? Na, tai priklauso nuo to, kaip mėsa buvo pūdoma. Žalios mėsos valgymas nėra naujas ir būtinai pavojingas dalykas. Žalios jautienos tartaru žmonės skanauja jau kelis šimtmečius, be to, mėsa dažnai yra paliekama išdžiūti, pavyzdžiui, gaminant įvairius vytintos mėsos produktus. Islandai netgi turi savo delikatesą hákarl, gaminamą iš mėnesius fermentuotos Grenlandijos ryklio mėsos, kuri kartais yra užkasama po žeme. Tačiau tarp fermentuotos ir supuvusios mėsos yra didelis skirtumas. Fermentacija yra kontroliuojamas procesas, kurio metu specialios aplinkos sąlygos yra išnaudojamos naudingiems mikroorganizmams auginti. Mėsai pūvant, ji sugęsta, ir joje pradeda augti pavojingi mikrobai.
Nors kai kuri „apsvaigusi“ mėsa yra fermentuota, kiti valgo visiškai supuvusį produktą. Vartojant supuvusią mėsą yra suvalgoma daugybė kenksmingų ir net mirtinas infekcijas galinčių sukelti bakterijų, tokių kaip auksinis stafilokokas, salmonelė ir daugybė kitų. Taigi nenuostabu, kad tokios mėsos valgytojai dažnai skundžiasi rimtais virškinimo sutrikimais. Tačiau turint omenyje kitus potencialius pavojus, tai dar nėra pats blogiausias padarinys. Dėl ūmaus apsinuodijimo maistu, kai kurie žmonės net kelias dienas gali praleisti ligoninėje, kankinami skausmo, pykinimo ir vėmimo.
Nors tokie gyvūnai kaip šunys ir katės gali valgyti beveik viską, kas bent kiek primena mėsą, žmonės to daryti negali. Mūsų skrandžio rūgštys nėra pakankamai stiprios, kad galėtų sunaikinti bjaurias bakterijas, tykančias tokiuose produktuose kaip mėsa ir kiaušiniai. Ir nors kai kurie suvalgę supuvusios mėsos jausis puikiai, kitiems toks nuotykis gali baigtis daug liūdniau. Taigi jeigu turite atsisakyti klasikinės orkaitės ir užkandžiauti mėnesių senumo mėsa, bent jau sužinokite, kaip ją reikia fermentuoti, kad išvengtumėte rimtų sveikatos sutrikimų.
