REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna.

Nuo šių metų pradžios darbo užmokestis ir kiti su juo susiję mokėjimai Lietuvoje gali būti atliekami tik negrynaisiais pinigais. Tai reiškia, kad gyventojai privalo turėti mokėjimo kortelę. Paprastai ji išduodama nemokamai, tačiau gerai žinoma, kad nemokamų pietų nebūna.

REKLAMA

Kartu su mokėjimo kortele bankų klientai turi arba pasirinkti paslaugų planą su mėnesiniu mokesčiu, arba dar didesnius mokesčius mokėti už pinigų išgryninimą bankomatuose.

Daugybė gyventojų kitos išeities neturi, nes neturi galimybės atsiskaityti kortelėmis norimose vietose.

Portalas tv3.lt pasiteiravo didžiųjų Lietuvos bankų, kiek klientams kainuoja išgryninti pinigus ir kodėl norėdami naudotis savo turtu gyventojai už tai turi mokėti.

Per metus – keliasdešimt eurų mokestis

„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato paaiškino, kad šiame banke išgryninimo sąlygos priklauso nuo kliento turimos kortelės.

REKLAMA
REKLAMA

Esą populiariausios bekontaktės debetinės kortelės savininkai, kurie neturi mėnesinio paslaugų plano, išsiimdami pinigus banko bankomatuose turi mokėti 0,5 proc. išimamos sumos arba mažiausiai 0,5 euro. Išsiimant pinigų kitų bankų bankomatuose tai kainuos 2 proc. išgryninamos sumos, arba mažiausiai 3 eurus.

REKLAMA

Vadinasi, norint vienu kartu išsigryninti 1 tūkst. eurų algą, gautą į šio banko kortelę, jam teks sumokėti nuo 5 iki 20 eurų arba dar daugiau, jeigu pinigai bus išimami per kelis kartus.

Nesunku suskaičiuoti, kad jeigu žmogus grynins tokią pačią sumą visus 12 metų mėnesių, už naudojimąsi savo pinigais sumokės mažiausiai 60 eurų.

SEB banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė informavo, kad privatiems klientams, neturintiems mėnesinio paslaugų plano, išimant pinigus iš šio ir kitų Lietuvos ir užsienio bankų bankomatų taikomas 0,8 proc. išimamos sumos arba mažiausiai 1 euro mokestis.

REKLAMA
REKLAMA

Taigi jei žmogus norės iš karto išsigryninti savo 1 tūkst. eurų atlyginimą, tai bankui turės sumokėti 8 eurus. Jei tai norės padaryti per 10 kartų išsiimdamas po 100 eurų, tuomet už tai sumokės 10 eurų.

SEB ir „Swedbank“ atstovai informavo, kad 15–20 proc. jų klientų nėra pasirinkę mėnesinių paslaugų planų ir moka kiekvieną kartą išsigrynindami pinigus bankomate.

„Luminor“ banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė pripažino, kad jos atstovaujamas bankas nėra išdavęs kortelių, kurių savininkai nemokėtų mėnesinio paslaugų mokesčio:

„Tokių klientų nėra, nes kiekvienas asmuo, kuris naudojasi mokėjimo kortele, moka kortelės mėnesinį mokestį (nuo 1 euro per mėnesį) ir minimalų sąskaitos aptarnavimo mokestį (1 eurą per mėnesį) arba paslaugų plano mokestį, jeigu yra užsisakęs paslaugų planą, į kurį įtraukta mokėjimo kortelė.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokesčio neišvengsite, nes tokia kainodara

P. Ladziato tiesiai neatsakė, ar yra galimybė kortelių savininkams nemokamai gauti grynųjų ir kodėl už savo pinigų pasiėmimą reikia mokėti.

„Atsižvelgiant į kiekvieno kliento individualius poreikius, banko konsultantai gali pasiūlyti geriausiai tinkantį sprendimą.

Komentuojant plačiąja prasme, grynųjų pinigų apdorojimas kainuoja nemažai banko išteklių: bankomatų infrastruktūros išlaikymas, inkasavimo paslaugos ir kt., dėl šios priežasties išgryninimo paslauga yra mokama“, – aiškino „Swedbank“ atstovas.

Tuo metu SEB dirbanti E. Dovbyšienė informavo, kad šio banko klientai, kurie neturi paslaugų plano, nemokamai išsiimti grynųjų gali apsipirkdami kai kuriose parduotuvėse, bet tam reikia ką nors pirkti bent už 5 eurus.

REKLAMA

Kodėl klientams reikia mokėti už galimybę naudotis savo pinigais, ji paaiškino taip:

„Banko paslaugų kainodara sudaryta taip, kad kasdienės bankininkystės paslaugomis klientams būtų naudingiausia ir patogiausia naudotis pasirinkus vieną iš paslaugų planų – tai yra pigiau, negu naudotis atskiromis banko paslaugomis. Skatiname klientus rinktis paslaugų planus, nes jie gali gauti daugiau paslaugų už fiksuotą kainą.“

Panašias priežastis įvardijo ir „Luminor“ atstovaujanti I. Baltrušaitienė.

„Nepasirinkęs mėnesinio paslaugų plano klientas moka kortelės mėnesinį mokestį ir minimalų sąskaitos aptarnavimo mokestį, kurie apima nemažą dalį sąskaitos administravimo paslaugų: jos sukūrimą ir tvarkymą, galimybę gauti ir siųsti mokėjimus, priemones, naudojamas prisijungti prie interneto banko, galimybę atlikti mokėjimus internetinėse parduotuvėse. 

REKLAMA

Klientams, kurie naudojasi keliomis banko paslaugomis, mėnesinis paslaugų planas tiesiog padeda sutaupyti“, – kitą mokamą alternatyvą siūlė pašnekovė.

SEB ir „Swedbank“ klientai mokėdami mėnesinį paslaugų mokestį, priklausomai nuo pasirinkto plano, papildomai nemokėdami gali išsigryninti sumą, kuri siekia nuo 550 eurų per mėnesį.

Taigi jei žmogus norės išsiimti daugiau grynųjų, jam reikės mokėti atitinkamai didesnius mokesčius.

Grynuosius naudoja daugelis

Lietuvos banko užsakymu atliktas visuomenės tyrimas parodė, kad grynuosius pinigus kasdienėje veikloje naudoja 92 proc. apklaustų gyventojų.

48 proc. respondentų nurodė grynuosius pinigus dažniausiai naudojantys kasdieniams pirkiniams, 43 proc. turi grynųjų pinigų pinginėje nenumatytiems atvejams (pvz., jei sutriktų IT sistemos ir nebūtų galimybės atsiskaityti kortele), 36 proc. grynaisiais pinigais atsiskaito už ne namuose teikiamas paslaugas (pvz., grožio, sveikatos priežiūros, medicinos paslaugas, autoserviso paslaugas), 12 proc. apklaustųjų grynuosius pinigus laiko taupymui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tyrimo duomenimis, 2021 m., 84 proc. sąskaitą turėjusių Lietuvos gyventojų per paskutines keturias savaites pasiėmė grynųjų pinigų iš sąskaitos. Sąskaitą turėję respondentai grynųjų pinigų dažniausiai ėmė iš bankomatų (80 proc.).

2021 m. 37 proc. turinčių mokėjimo kortelę per paskutines 4 savaites teigė patyrę sunkumų norėdami pasiimti grynųjų pinigų. 22 proc. turinčių kortelę nurodė, kad jiems lengvai pasiekiamoje vietoje nėra bankomato.

Be to, 34 proc. turinčių sąskaitą apklaustųjų nurodė, kad naudotųsi tarpininkų paslaugomis, jei grynųjų pasiėmimas iš tarpininkų įeitų į jų pasirinktą mokėjimo paslaugų krepšelį (pvz., „Perlo“ terminaluose), t. y. nekainuotų papildomai, 22 proc. – jei nebūtų nustatyta minimali pirkinio suma norint pasiimti grynųjų pinigų, 15 proc. – naudotųsi paslaugomis, jei nebūtų ribojama galima pasiimti grynųjų pinigų suma vienos operacijos metu.

Galiausiai 74 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų pasigenda galimybės ja atsiskaityti bent vienoje prekybos ar paslaugų teikimo vietoje.

bankas naudoja mano indeli, pvz. 10000 eu. paskoloms, gauna palukanas, tai dar ir mane, nucirskina, kad as jiems duodu pinigu, bankas pinigu neturi, net visi zmoniu pinigai, durnynas juodai
Kaip valdžioj asilai tai ir darosi žmonėms nebeįmanoma gyventi jau reikia ne y anglija o užtenka y lenkus
sukciam ,vagim viena karta baigsis blogai lietuvoj
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų