REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakar (05.20) mokslo metus oficialiai baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Baleto skyrius. Operos ir baleto teatre gausiai susirinkusiai publikai parodytas įspūdingas trijų dalių koncertas pratęsia pastaraisiais metais pradėjusią formuotis įdomių, turiningų choreografijos mokinių pasirodymų tradiciją ir tampa vienu labiausiai laukiamų šokio kultūros metinių įvykių.

REKLAMA
REKLAMA

Šiais metais Baleto skyriaus paskutinę -13 klasę - kuriai vadovavo mokytoja Audronė Sarokaitė-Domeikienė, baigė trys diplomantės - Marija Simona Šimulynaitė, Margarita Verigaitė ir Nathali Victoria Genzer. Pirmosios dvi šokėjos koncerte parodė gerus klasikinio, charakterinio šokio pagrindus ir ryškias artistines individualybes.

REKLAMA

Renginio meno vadovas ir režisierius, Baleto skyriaus vadovas Petras Skirmantas sudarė itin turiningą koncerto programą, kurioje buvo galima susipažinti ne tik su būsimųjų baleto artistų techninėmis bei artistinėmis galimybėmis, bet ir plačia klasikinės bei šiuolaikinės choreografijos panorama. Greta puikių klasikinių Mariaus Petipa, Arthuro Saint-Leono, Aleksandro Gorskio, Agripinos Vaganovos, Antono Dolino kūrinių buvo pristatytas įdomus šiuolaikinių Lietuvos choreografų darbų - ir matytų, ir visiškai naujų - rinkinys.

REKLAMA
REKLAMA

Diplomančių šokio technikos bei artistiškumo išbandymas - antroje dalyje pašoktas A. Dolino Pas de Quatre, sudėtingas ir reto romantinio grožio kūrinys, jau kelinti metai išliekantis mokyklos repertuare ir liudijantis ne tik apie dideles baleto skyriaus ambicijas, bet ir joms adekvačias galimybes. 1941 m. A. Dolino rekonstruotą Jules’o Perrot kūrinį, pastatytą garsiausioms XIX a. Europos balerinoms Carlottai Grisi, Marie Taglioni, Lucile Grahn ir Fanny Cerito, kartu su M. S. Šimulynaite ir M. Verigaite atliko dvyliktokės Vita Jaristo ir Margarita Makejeva. Šokėjos pademonstravo ir stilingą romantinį šokį, ir kiek manieringą senųjų baleto žvaigždžių elgesį, ir individualų artistiškumą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aristokratiškai, elegantiškai Raimondos variaciją iš Aleksandro Glazunovo “Raimondos” III veiksmo atliko M. Verigaitė, o M. S. Šimulynaitė tiesiog sužavėjo nepaprastai muzikalia ir išraiškinga Esmeraldos variacija su tambūrinu pagal Ricardo Drigo muzika. Retai būna, kad išleistuviniame vakare būtų sukurta tokia uždeganti atmosfera - M. S. Šimulynaitė raiškų, sudėtingą ir techniškai efektingą šokį papildė pulsuojančiais artistiškumo štrichais - veido išraiškomis bei veriančiais žvilgsniais, drauge kuo muzikaliausiai, su tikru, įkvepiančiu vidiniu nervu tambūrinu kepštelėdama pėdą, alkūnę, plaštaką.

REKLAMA

Abi diplomantės nemažiau įdomios pasirodė ir charakterinio plano epizoduose. M. S. Šimulynaitė aistringai pašoko Aleksandro Gorskio sukurtą Mersedes šokį iš Ludwigo Minkaus “Don Kichoto” trečiojo paveikslo - džiugino lankstumu, muzikalumu, išraiškinga rankų plastika. Čigonės šokį iš to paties baleto parengusi M. Verigaitė taip pat šoko ekspresyviai, Kasjano Goleizovskio choreografinį sumanymą perteikė, siekdama išryškinti turtingą, nenuspėjamą, ūmų savo herojės pasaulį ir sukurdama mini spektaklį, kurio stilistinėje traktuotėje buvo jausti kūrybingai perimti Aušros Gineitytės charakterinio šokio bruožai.

REKLAMA

Greta tryliktokių tikra koncerto puošmena buvo metais jaunesnė Jurgita Dronina, nuo rudens išvykstanti studijuoti į Miuncheno šokio akademiją. Jau keletą metų šokio mėgėjams gerai pažįstama mokytojos Jolantos Vymerytės-Grincevičienės auklėtinė be vargo įveikia pačias sudėtingiausias technines choreografinių kūrinių užduotis - drauge su idealiai proporcinga figūra šį šokėjos savybė garantuoja jai vis didėjantį publikos dėmesį, tuo labiau kad J. Dronina pasižymi ir išraiškingu artistiškumu. Nepriekaištingai kartu su bendraklasiais Tomu ir Romu Ceizariais ji sušoko gražų ir sudėtingą Josepho Bayerio baleto “Lėlių fėja” pas de trois, kadaise pastatytą Nikolajaus ir Sergejaus Legatų. Stulbino jos tikslios, iškalbingos pozos, lengvi, gracingi šuoliai ir tikslūs sukiniai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

J. Dronina puikiai pašoko ir nuostabiai grakščią Mariaus Petipa variaciją iš Cesares Pugni baleto “Venecijos karnavalas” - čia muzikaliam, tiksliam, o kartu turiningam jos šokiui akompanavo 12 klasės moksleiviai.

Kitokį - gilų, o kartu trapų bei pažeidžiamą šokėjos vidinį pasaulį - pademonstravo originali Anželikos Cholinos sukurta miniatiūra “Gulbė” pagal garsiąją Camille’o Saint-Saenso miniatiūrą iš “Žvėrių karnavalo”. Jausminga, melodramatiška Mihailo Fokino choreografija užleido vietą nemažiau muzikaliai, plastiškai, ekspresyviai choreografės ir šokėjos išgyventai iliuzijų ir vilčių sudužimo dramai.

REKLAMA

Iš kitų klasikinio choreografijos paveldo epizodų nuotaikingumu, grakštumu atkreipė dėmesį aštuntokė Kristina Gudžiūnaitė, gracingai pašokusi Amūro variaciją iš “Don Kichoto”.

Gana tiksliai ir lengvai Aktenono variaciją iš R. Drigo “Esmeraldos” atliko dvyliktokas Tomas Ceizaris, muzikaliai ir efektingai “Pachitos” variaciją pašoko Romas Ceizaris - šie dvyliktokai kreipia vis didesnį dėmesį elastingais, aukštais šuoliais, gana gražiomis judesių linijomis, laipsniškai turtėja ir jų artistiškumo ištekliai.

REKLAMA

Koncerte moksleiviai šoko nemažai variacijų iš klasikinių baletų - Aleksandro Gorskio sukomponuotą P. Hertelio “Tuščio atsargumo” epizodą gana lengvai atliko dvyliktokė Galina Gaifulina, “Pachitos” variaciją - dešimtokė Urtė Bareiškytė, princesės Florinos variaciją - tos pačios klasės mokinė Austėja Butėnaitė, “Korsaro” variaciją - vienuoliktokė Rūta Juodzevičiūtė.

Gana grakščiai, nuotaikingai Auroros variaciją iš trečiojo Piotro Čaikovskio “Miegančiosios gražuolės” veiksmo pašoko dešimtokė Rūta Pipinytė; įdomus pasirodė ir jos klasiokių Julijos Adigamovos, Anos Buchovskajos, Agnės Drakšaitės, Auksės Mikalajūnaitės atliktas iki šiol nematytas Pas de Quatre iš Cesares Pugnu baleto “Arkliukas kupriukas” - sudėtingas A. Saint-Leono kūrinys. Moksleivės šoko pakankamai darniai ir uoliai, reikia tikėtis, kad ateityje dar tobulės klasikinei choreografijai būtinas pozų aiškumas ir judesių linijos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sveikintina, kad toliau puoselėjamas ir kadaise Lietuvos baleto teatro repertuare buvęs romantinis C. Pugni baletas “Esmeralda”. Jo fragmentus atliko vienuoliktokai Hilda Palkovskytė, Simona Paciukonytė, Emilijus Miliauskas ir 9 klasės moksleivės. Nors ir pasitaikė techninių trūkumų, tačiau jaunieji artistai šoko įsijautę, abi solistės siekė atskleisti romantiškus Esmeraldos išgyvenimus, tam naudojo stilingas išraiškas ir charakteringus gestus.

Klasikinio baleto charakteriniam paveldui atstovavo P. Čaikovskio “Neapoliečių šokis” iš “Gulbių ežero”, kurį gana gražiai atliko diplomantė N. V. Genzer, padedama baleto artisto Evaldo Voitechovičiaus-Bielinio ir 9 klasių moksleivių. Išradingai pritaikius jau nurašyto “Venecijos karnavalo” kostiumus, dvyliktokai Nailia Adigamova ir Laimis Roslekas gaivališkai pašoko saracėnų šokį iš “Raimondos”.

REKLAMA

Originaliosios choreografijos programoje parodyti Petro Skirmanto “Afkary ritualai”, kuriuose išradingomis pozomis vėl žavėjo Jurgitos Droninos ir Romo Ceizario duetas “Guanabacoa”; jausmingą duetą pagal Ottorino Respighi muziką muzikaliai ir pakankamai plastiškai atliko R. Pipinytė ir L. Roslekas. Peterio de Harto “Ispaniškam šokiui” pagal Pablo Sarasates muziką, kurį šoko Greta Gylytė, Austėja Butėnaitė ir Nailia Adigamona, pritrūko sinchroniškumo bei šokio tvirtumo.

Įdomų, emocingą epizodą pagal Nedo Roremo muziką “Skrenda mintys” sukūrė choreografas Jurijus Smoriginas. Dešimtokės (mokytoja Loreta Bartusevičiūtė) visai neblogai perėmė choreografui būdingą plastiką, iškalbingus staigius rankų, klubų judesius, organiškai perteikė spontanišką iš atskirų solo judesių ir įdomiai dėliojamų grupinių scenų supintą choreografo mintį, kurią paryškino ir apšvietimas, ir netikėtas režisūrinis sprendimas, taip netikėtai sutapęs su vakarykščiais orais. Miniatiūros pabaigoje scenoje sugriaudžia, sužaibuoja, ir išgąstingai šūktelėjusios, šokėjos išsilaksto kas sau.

REKLAMA

Kiekviename koncerte netikėtų ir malonių staigmenų pateikia mokytoja Marina Levickienė - pirmąją dalį pradėjo jos sukurta muzikali, lengvai plaukianti “Magica Melodia” pagal Gian-Piero Reverbi ir Ivano Pavesi muziką, kurią lengvai ir sklandžiai įkūnijo 5-7 klasių moksleivės; pirmąją koncerto dalį baigė visus pralinksminęs trečiokų sušoktas humoristinis vaizdelis “Tegyvuoja kapitonas Spoldingas”. Šmaikščiai, išradingai M. Levickienė pastatė ir “Venecijos vizijas” pagal tų pačių Gian-Piero Reverbi ir Ivano Pavesi muziką - atkreipė dėmesį ir stilingi, saikingai puošnūs šio epizodo kostiumai bei kaukės, kurie neužgožė laisvos, melodingos, elegantiškais netikėtumais paryškintos choreografinės plastikos, vienuoliktokių perteiktos gana darniai, nuotaikingai, su lengvu humoru, kurio choreografė nepamiršo ir per reveransus - šokėjos lenkėsi dusyk, pirmiausia publikai atgręžusios savo tikruosius veidus, o po to - kaukėmis užmaskuotus pakaušius.

REKLAMA
REKLAMA

Malonu buvo matyti ir didžiojoje scenoje debiutuojančių choreografių Indrės Pačėsaitės ir Sigutės Mikalauskaitės, Lietuvos muzikos akademijos magistrančių, darbą. Šeštokėms sukurtas linksmas epizodas “Takučiu - keliuku” muzikalumu, nuotaikingumu, choreografinių motyvų persiliejimais priminė choreografių mokytojos A. Cholinos braižą, tačiau pasirodė kaip savarankiškas kūrinys.

Koncertą baigė trumpas, skaidrus Francesco Cilea “Intermezzo”, kurį taip pat koncerto meno vadovas ir režisierius P. Skirmantas - diplomantės M. S. Šimulynaitė, M. Verigaitė ir N. V. Genzer drauge su penktokėms ir šeštokėmis atsisveikino su mokykla ir pasisveikino su savarankišku profesiniu gyvenimu. Reikia tikėtis, kad pakankamai talentingas jaunąsias šokėjas pastebės ir įvertins Lietuvos baleto vadovai.

Koncertas atkreipė dėmesį ne tik įdomia programa, bet ir sumaniu scenografo (Henrikas Ciparis) ir šviesų dailininko (Levas Kleinas) darbu - kiekvienam epizodui buvo parinktas tinkamas, neįkyrus spalvinis fonas ir apšvietimas, padėjęs atskleisti ir choreografijos kūrinių grožį, ir geriausias jaunųjų šokėjų savybes.

Helmutas Šabasevičius

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų