Šį mėnesį „Audi“ bendrovė švenčia jubiliejų. 2013–ųjų vasario 25 dieną Nekaro Ulmo mieste esančioje gamykloje nuo konvejerio nuriedėjo penkiamilijoninis „Audi“ automobilis su firmine quattro visų ratų pavara. Juo tapo baltos spalvos padidinto pravažumo universalas „Audi A6 Allroad 3.0 TDI“.
Automobiliai su šio tipo visų ratų pavara gaminami jau 33 metus ir yra pelnę daug pergalių ralio lenktynių trasose bei užkariavę milijonų padidinto pravažumo automobilių mėgėjų simpatijas. Per visą iki šiol nenutrūkstantį gamybos laikotarpį buvo sukurta net 140 automobilių modelių ir modifikacijų.
Nuolatinės visų ratų pavaros technologija debiutavo 1980 metais, kai dienos šviesą išvydo jau legendiniu tapęs pirmasis „Audi quattro“.
Dabartiniu metu su visų ratų pavara „quattro“ bazinėje komplektacijoje tiekiami šie „Audi“ modeliai: „Audi Q7“, R8, „A4 allroad“, „A6 allroad“ ir visų šeimynų padidinto galingumo išskirtinės S ir RS modifikacijos.
Visų kitų šeimynų „Audi“ modeliams nuolatinė visų ratų „quattro“ pavara tiekiama pagal užsakymą.
Daugelis vyresnių Vakarų Europos televizijos žiūrovų ir spausdintinės žiniasklaidos skaitytojų įsiminė reklaminį šūkį: „Audi“ – tai „quattro“, „quattro“ – tai „Audi“. Daug kas mena garsią televizijos reklamą, kai 1986 metais „Audi 100 CS Quattro“ savo eiga užvažiavo ant Kaipolos (Suomija) slidinėjimo kurorte įrengto tramplino, skirto šuoliams su slidėmis. Praėję 2012–ieji padovanojo dar vieną rekordą: net 43 proc. „Audi“ automobilių pirkėjų rinkosi modelį su „quattro“ visų ratų pavara. Ypač daug „quattro“ modelių parduodama JAV, Kanadoje, Rusijoje ir kai kuriose Artimųjų Rytų rinkose.
„Quattro“ grupės technologijos kuriamos specializuotame „Audi“ koncerno padalinyje –„Quattro“ GmbH bendrovėje, o į gamybą diegiamos Nekaro Ulmo automobilių gamyklos gamybinėje bazėje. Būtent šiame Vokietijos mieste kuriami ir gaminami patys galingiausi „Audi“ automobiliai – RS ir R8 modeliai.
Apie technologiją
Kompaktiškų gabaritų modeliuose A3, Q3 ir TT su skersai sumontuotais varikliais „Audi“ komplektuoja elektroninę daugiadiskę sankabą su hidrauliniu aktyvatoriumi. Siekiant užtikrinti optimalų automobilio svorio balansą, ji montuojama galiniame tilte.
Važiuojant palankiomis sąlygomis, sukimo momentas perduodamas tik priekiniams ratams.
Galiniams ratams prarandant sukibimą su keliu, tam tikra sukimo momento dalis pradedama tiekti į galinį tiltą - iš viso net iki 100 proc. sukimo momento. Pažangiausia šios daugiadiskės sankabos versija šiuo metu montuojama naujajame „Audi A3“.
Daugelyje „Audi“ modelių su išilgai sumontuotais varikliais naudojamas automatiškai užsiblokuojantis centrinis diferencialas. Tai yra sukimo judesį nuolat skirstanti visiškai mechaninė planetinė pavara. Važiuojant palankiomis sąlygomis, sukimo momentas priekiniam ir galiniam tiltui paskirstomas santykiu 40 proc. ir 60 proc. Kuriam nors tiltui prarandant sukibimą su keliu, tam tiltui suteikiamas sukimo momento prioritetas (t.y., laikinai tas tiltas tampa varančiuoju).
Tokio tipo pavaros veikimo kokybę pagerina sukimo momento vektorizacijos technologija, užtikrinanti didesnį automobilio stabilumą posūkiuose ir optimaliai dozuojanti stabdžių veikimo jėgą, kai skirtingi ratai turi nevienodą sukibimą su kelio danga.
Dinamiškuose modeliuose „RS 4 Avant“, „RS 5 Coupé“ ir „RS 5 Cabrio“ montuojama pažangiausia centrinio diferencialo versija. Priklausomai nuo važiavimo sąlygų, priekiniams ratams gali būti skiriama iki 85 proc., o galiniams – iki 70 proc. sukimo momento.
Sportiniame superautomobilyje „Audi R8“ su centre sumontuotu varikliu diegiama visiškai kitokio tipo quattro visų ratų pavara. Kaip ir dera tradiciniam sportiniam automobiliui, normaliomis sąlygomis „Audi R8“ varantys ratai yra galiniai. Tačiau, atsiradus būtinybei, specialios klampiosios movos dėka, priekiniams ratams gali būti išskirta papildomi 15 – 30 proc. sukimo momento.
Pavaros istorija
Šios pavaros kūrimo pradžia galima laikyti maždaug 1976-1977 metus, kai grupė „Audi“ inžinierių Švedijos sniegynuose atliko naujų modelių pravažumo bandymus. Kaip palyginamoji bazė buvo naudojamas visais ratais varomas nedidelis visureigis „Volkswagen Iltis“ su 55kW (75AG) galios varikliu. Nepaisant silpnesnio variklio, pravažumu jis lenkė net ir daug galingesnius, bet tik priekiniais ratais varomus prototipus.
Vėliau buvo suformuota dr. Ferdinando Piëcho vadovaujama inžinierių grupė, pradėjusi kurti pirmąjį visais ratais varomą „Audi“ automobilį. Esminiu išradimu, iš kurio vėliau išsivystė visa „Audi Quattro“ technologija, tapo tuščiaviduris velenas. Tai buvo išgręžtas pagalbinis transmisijos velenas, kuriuo sukimo momentas galėjo būti vienu metu perduodamas dvejomis kryptimis.
Pats velenas sukosi viena kryptimi, perduodamas vieną dalį sukimo momento vienam varančiajam tiltui o jo viduje priešinga kryptimi sukosi kitas velenas, kitą dalį sukimo momento perduodamas kitam tiltui. Santykį, kuriuo variklio sukimo momentas perduodamas tiltams, užduodavo tarpašinis diferencialas.
Tokios konstrukcijos visų ratų pavara yra lengvesnė, ją veikia mažesni įtempimai ir nereikalingas sunkus reduktorius ar papildomas kardaninis velenas. Šių savybių dėka, quattro visų ratų pavara ypač tinkama sportiniams automobiliams.
Automobilis su šio tipo visų ratų pavara pirmą kartą viešai pademonstruotas 1980 – ųjų Ženevos autosalone. Tai buvo legendinis „Audi quattro“ – kampuotų formų kupė su 147kW (200 AG) varikliu. Iš pradžių buvo planuota, kad tai bus smulkiaserijinis automobilis, tačiau, jis sulaukė sėkmės ir buvo gaminamas serijomis bei nuolat tobulinamas ir „Audi“ automobilių asortimente išliko iki 1991 metų.
1989 metais visuomenei buvo pristatytas „Audi Sport Quattro“ su trumpesne ratų baze ir 225 kW (306 AG) varikliu.
1986 metais iki tol naudotas rankinis tarpašinis diferencialas buvo pakeistas modernesniu – į sukimo momento pokyčius reaguojančiu „Torsen“ tipo automatiniu diferencialu, suteikiančiu galimybę paskirstyti sukimo momentą skirtingais santykiais.
Kitas reikšmingas patobulinimas atliktas 2005 metais, kai buvo įdiegta asimetrinį dinaminį sukimo momento paskirstymą įgalinusi planetinė pavara.
Tobulinant „quattro“ sistemą, tuo pat metu buvo plečiamas automobilių su visais varomais ratais asortimentas.
Dar 1980 metais „Audi“ vadovybė priėmė strategiją, pagal kurią kiekvienoje modelių šeimynoje turi būti modifikacijų su quattro visų ratų pavara.
1993 metais visuomenei buvo pristatytas pirmasis turbodyzelinis TDI automobilis su šio tipo pavara.
1997 metais visų ratų pavara įsitvirtino ir kompaktinės automobilių klasės segmente.
