Nemiga yra dažniausiai patiriamas miego sutrikimas ir ji gali kilti dėl daugybės priežasčių – nuo įgytų, nes yra daugybė žmonių, kurie paveldėjo iš tėvų blogą miegą, iki įgytų – nervinės įtampos, nerimo, nuolatinio streso.
„Nemiga vis dažniau pasitaiko senstant, nes dėl tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, melatonino stokos, amžinių galvos smegenų pokyčių tiek kraujagyslėse, tiek smegenų audinyne miegas ženkliai pablogėja, kas sukelia arba palaiko kitas patologines būsenas: viršsvorį ir nutukimą, arterinio kraujospūdžio pakilimą, širdies ritmo pakitimus, sukelia depresiją, panikos atakas, virškinimo organų ligas.
Subtilios miegą sukeliančios ir palaikančios struktūros yra išsidėsčiusios visose smegenyse. Bet koks pažeidimas – trauma, infekcija, kraujotakos sutrikimas – sukelia miego sutrikimus, vienas iš kurių yra nemiga“, – nemigos priežastis vardija gydytojas neurologas.
Kaip valerijonas veikia miegą?
Valerijonas – bene populiariausias augalas fitoterapijoje, kuris auga daugelyje pasaulio šalių, o jo savybes įvertino ir skyrė net Antikos laikų gydytojai ir mokslininkai.
„Jau senų senovėje pastebėta, kad valerijonas mažina kraujospūdį, retina pulsą, sukelia malonų nusiraminimo jausmą ir migdo. Hipokratas, Avicena, Galenas, kiti senovės medicinos milžinai, gydymo teorijos ir praktikos kūrėjai skyrė valerijoną..
Valerijonas visuose senuosiuose medicinos kodeksuose minimas kaip vaistas nerimui, nemigai, o kai kuriais atvejais net traukuliams, migrenai, kraujagyslių spazmams gydyti. Jame yra izovalerijonų rūgšties, borneolis, organinės rūgštys, laisvieji aminai ir kitos žmogaus ir kitus gyvūnus veikiančios medžiagos. Miegui indukuoti šiuolaikinėje fitoterapijoje valerijonas derinamas su kitais augalais, pavyzdžiui melisa, apyniais.
Nemiga yra pats dažniausias miego sutrikimas, kai žmogus vartosi, negali užmigti, o energijos tiek, kad atrodo galima šokti. Valerijonas padeda žmogui užmigti ir miegoti be prabudimų, be to, nesuardo natūralių miego fazių ir stadijų.
„Kiekviena miego stadija turi savo užduotį ir atlieka skirtingas funkcijas, kurios sąlygoja normalią žmogaus sveikatą, veikia atmintį, nuotaiką, psichinius reiškinius. Kai miegas atlieka savo funkciją, tada žmogus ir atsibunda“, – nurodo daktaras J. Fišas.
Pasak gydytojo, maždaug 90 procentų žmonių, kurie vartoja valerijoną, tai daro tik savo pačių nuožiūra.
„Dauguma suaugusiųjų žmonių valerijoną vartoja savo nuožiūra ir įvairiomis formomis – tabletėmis, lašeliais, kapsulėmis, mikstūromis, arbatomis. Valerijono preparatų galima įsigyti tikriausiai viso pasaulio vaistinėse. Tai rodo, kad ši priemonė yra veiksminga ir nekenksminga. Tik reikia nepamiršti, kad valerijono negalima naudoti nėščiosios, vaikams iki 3 metų“.
Kokias pasekmes gali sukelti valerijono vartojimas?
Kai žmogus jaučia nerimą, širdies ritmas pagreitėja, o valerijonas jį švelniai slopina, todėl gali sumažėti kraujospūdis ir pulsas, o tai kartais gali sukelti žmonėms susirūpinimą.
„Šalutiniai valerijono vartojimo reiškiniai yra labai reti. Dažnesnis pavojus yra psichologinė priklausomybė, kai atrodo, kad nebegalima užmigti be valerijono preparatų. Tačiau reguliariai naudojant valerijonus reikėtų gydymo pabaigti daryti po 3 savaičių naudojimo ir tai daryti laipsniškai, kad nebūtų atkritimo.
Bet koks hipnotikas sukelia priklausomybės jausmą. Žmogui pradeda atrodyti, kad jeigu neišgers vaisto prieš miegą, nebeužmigs. Tačiau tokia priklausomybė yra psichologinė. Kartais gali būti, kad vartoja valerijoną, viskas gerai, o kai valerijono nebėra – viskas, nemiga. Ne dėl to, kad miegas sutrikęs, o dėl psichologinių priežasčių“, – aiškina gydytojas.
Kartais žmonėms visgi gali atsirasti priklausomybės nuo valerijono simptomai, nors ne tokie, kaip po klasikinių migdomųjų vaistų.
„Klasikinių migdomųjų vaistų sukeliamo miego struktūra nėra normali. Valerijonas nesuardo tikrosios miego struktūros ir nekenkia natūralioms miego stadijoms. Staigus valerijono vartojimas gali turėti pasekmių, tačiau nedidelių ir bet kuriuo atveju yra žymiai geresnė alternatyva kitiems miegą veikiantiems vaistams. Tačiau ne tik valerijonas gali padėti užmigti, juk yra psichoterapija, mindfullness, fizinis aktyvumas, meditacijos“.
Gydytojas ragina nepamiršti ir to, kad net kartais aviacijoje lakūnams būdavo duodamas valerijonas, kad nuimtų įtampą prieš skrydį, tad jis nemažina darbingumo ir netrikdo budrumo.
Susidarius neįprastai daug streso keliančiai situacijai, žmogus gali išgerti ir didesnę nei rekomenduojamą valerijono dozę. Gydytojas J. Fišas ramina, kad tokie atvejai, kai apsinuodijama valerijonu yra labai reti, o ir nekelia pavojaus žmogaus gyvybei.
„Intoksikacija nuo per didelės valerijono dozės gali pasireikšti suvartojus 20 gramų valerijono, tad tai reikštų, kad išgertas visas buteliukas. Mirtinų atvejų nebūna. Gali sukelti viduriavimą, vėmimą, sumažinti arterinį kraujospūdį ir pulsą, bet tokie atvejai labai reti. Kiek aš žinau, nė vienas žmogus nemirė ar nepakliuvo į reanimaciją dėl apsinuodijimo valerijonu“, – aiškina gydytojas neurologas J. Fišas.
