Neseniai iš atostogų Egipte grįžusi vilnietė Lina ant savo kojų vis dar regi ūmios alerginės reakcijos pėdsakus – raudonas dėmes. Nors dabar viskas rodosi kaip praeinantis dalykas, moteris tikina, kad pirmosiomis dienomis viskas tikrai atrodė nejuokinga.
Dėl siaubingo dilgčiojimo negalėjo miegoti
Ji pasakojo, kad kelionėms, ypač už Lietuvos ribų, visuomet ruošiasi atsakingai ir atidžiai susikomplektuoja kelionių vaistinėlę.
„Vykstant su sūnumi į Egiptą ją irgi įsidėjau, nežinia, ko gali prireikti – vaistų nuo slogos, temperatūros, skausmo, nudegimų, receptinių miltelių ir tepalo žaizdoms ir t.t. Tik, kaip parodė patirtis, pritrūko vieno dalyko – nebuvau pasiruošusi labai stiprioms alergijoms“, – konstatavo ji.
Priešpaskutinę atostogų Egipte susiruošus į ekskursiją paplaukioti Raudonojoje jūroje moteris pasakojo ant savęs pastebėjusi kelias mažas musytes, bet nepajutusi, kad jos kąstų, per daug nekreipė į tai dėmesio.
„Naktį po šios išvykos beveik nemiegojau – negalėjau rasti vietos, nors bėrimo nebuvo, tačiau bet koks patalynės ir rūbų prisilietimas degino, kėlė niežulį, dilgčiojimus. Jokie kremai ir vaistai, net kelios melatonino tabletės, nepadėjo išsimiegoti“, – prisiminė ji.
Košmaras prasidėjo oro uoste
Lina teigė, kad visas košmaras prasidėjo jau išvykimo dieną Hurgados oro uoste. Prieš išvykdama ji buvo apsirengusi šilčiau – pėdkelnes, marškinėlius ilgomis rankovėmis, kojas ir rankas pradėjo vis labiau deginti, ėmė žaibiškai plisti bėrimas, pradėjo tinti rankos ir kojos įkandimų vietos, keliose vietose sprogo žaizdelės:
„Prisipažinsiu – tuomet labiausiai bijojau, kad neištiktų anafilaksinis šokas oro uoste ir lėktuve, kad nepradėčiau dusti ar alpti. Juk keliaujame dviese su mažamečiu sūnumi. Pasisekė, kad lėktuvo įgula turėjo antialerginių vaistų, šalia prisėdo mediko žmona ir buvo medikas. Išgėrus tabletę šiek tiek nurimo, bet tik kelioms valandoms. Nusileidus Vilniaus oro uoste bėrimas, tinimas, baisus niežulys tik stiprėjo (apsirengiau dar šilčiau, nes grįžome į žiemą).
Iškart su sūnumi nuvykome į naktinę budinčią vaistinę – nusipirkau antialerginių tablečių, šaldančio purškalo ir tepalo. Antrąją naktį degančioms ir tinstančioms kojoms bei rankoms raminti sunaudojau visą buteliuką specialaus šaldančio ir dezinfekuojančio skysčio bei visą tubelę tepalo. Deja, antroji naktis irgi buvo bemiegė. Jokių gerėjimo ženklų.“
Kančios truko keturias paras
Lina pasakojo lengviau atsikvėpusi, kai kitą dieną susisiekė su šeimos gydytoja. Ji sureagavo greitai – užteko el. paštu nusiųsti nuotraukas ir pasikonsultuoti telefonu.
„Gydytoja paskyrė reikiamų receptinių vaistų. Juos pradėjus vartoti dar pusantros paros laikėsi kojų ir rankų ištinimas, ypač kojų – dvi dienas galėjau avėti tik lengvus vasarinius sportinius batelius, jokie kiti batai netiko dėl ištinusių kojų. Visą tą laiką kankino mieguistumas – matyt, ir dėl miego trūkumo, ir dėl vaistų.
Taigi po keturių parų kančių pagaliau patinimas nuslūgo ir jau galėjau naktį miegoti. Deja, kol kas dėmės ant kojų liko iki šiol – atrodo taip, lyg vietomis nudeginta oda. Akivaizdu, kad prireiks daugiau laiko, kol jos visiškai išnyks“, – apgailestavo moteris.
Pasak moters, pagrindinis jos kančių kaltininkas buvo minėtosios muselės. Ji pridūrė, kad teko girdėti ne vieną tokią istoriją, kai iš Egipto žmonės grįžo su panašiais į jos įkandimais.
„Vieniems buvo jų mažiau, o kitiems, deja, dar daugiau nei man ir teko ilgai gydytis. Akivaizdu, kad tai – ne uodų sukandimai. Mano vaistinėlės turinys padėjo įgėlus keliems uodams. Tai – tų mažų, vos matomų, musyčių darbas, kurios dažniausiai sukiojasi prie vandens, jūros. Nors ant savęs jų pastebėjau tik kelias, bet kojos atrodė lyg būtų užpuolęs visas spiečius“, – pastebėjo ji.
Tuo metu kartu atostogavęs ir ekskursijoje buvęs sūnus tokių simptomų nepatyrė – jis vilkėjo megztinį, ilgus šortus, mūvėjo kojines iki kelių.
Tad Lina patarė keliaujantiems būtinai turėti laisvų rūbų, pavyzdžiui, plačias kelnes, kad mažiau liestųsi su oda. „Jei yra galimybė, sukąstų vietų nedenkite niekuo, kad mažiau dirgintų. Stenkitės nesikasyti, nors tai labai sudėtinga. Padeda šaltas vanduo, bent jau nedirgina, nes nuo šilto dar labiau degina. Jei vykstate į tolimus egzotiškus kraštus, visuomet apgalvokite iki smulkmenų ko gali prireikti.“
Kelionėse išauga alergijų rizika
Paklausta, ar dėl muselių įkandimo galėjo kilti tokia stipri organizmo reakcija, šeimos gydytoja Toma Kundrotė pastebėjo, kad tai – tik pacientės prielaida.
„Kad tai būtų alergija muselių įkandimams, yra tik moters prielaida. Iš tikro nežinia, ar taip nutiko dėl vandens, ar dėl muselių, ar dėl kokio saulės kremo ir panašiai. Aišku, labai realu, kad tą galėjo sukelti ir muselės. Bent pati asmeniškai nesu susidūrusi su tokiais pacientais arba jų organizmas taip nereagavo į tokį dirgiklį“, – komentavo gydytoja.
Ji atkreipė dėmesį, kad tokio stiprumo reakcija – normali: „Alerginė reakcija ir vadinama alergine, nes nėra normali. Įprastai įkandus, pavyzdžiui, uodui, patinsta ir parausta tik maža dalelė apie įkandimą, daugiausiai tai gali būti monetos dydžio bėrimai.“
Kaip reikėtų reaguoti, jei kyla tokia ūmi alerginė reakcija? Gydytoja teigė, kad pirma pagalba tokiu atveju – suerzintos vietos vėsinimas ir vaistai nuo alergijos.
Kadangi Lietuvoje likęs šeimos gydytojas nuotoliu nelabai kaip tuo metu ir padėtų, T. Kundrotė patarė tokiu atveju kreiptis pagalbos į vietinius gydytojus, paprastai ir daug viešbučių turi savo gydytojus.
„Manyčiau, kad Lietuvos gydytojas turi mažiau patirties gydant egiptietiškų muselių įkandimus. Be kita ko, šiaip vykstant į kelionę būtinai reikia pasirūpinti sveikatos draudimu. Taip pat pravartu keliaujant įsimesti ir kelias tabletes nuo alergijos. Nereikia pamiršti, kad vykstant į kitą šalį susiduri su daugybe nežinomų, nečiupinėtų, neragautų dalykų ir alergijų tikimybė padidėja“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
