Prezidentas Valdas Adamkus šiomis dienomis lankosi Ukrainoje, kur buvo pakviestas susitikti su Ukrainos, Gruzijos ir Lenkijos valstybių vadovais. Aišku, kad mūsų prezidentas, nors ir skautas, nuvyko į tuos kraštus tikrai ne vien tam, kad atšvęstų pionierių, sovietinės vaikų organizacijos, stovyklos „Artekas“ 80-metį ir pasidžiaugtų savo senos pažįstamos dainininkės Ruslanos, taip pat kino žvaigždės Milos Jovovič draugija.
Prezidentų sambūrio tikslas daug rimtesnis. Rugpjūčio vidury Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis ir Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka paskelbė Demokratinio pasirinkimo bendrijos iniciatyvą, kuri gali privesti prie naujos valstybių organizacijos atsiradimo. M. Saakašvilis ir V. Juščenka planuoja dar šį rudenį surengti viršūnių susitikimą, kuriame, anot Ukrainos vadovo, norėtų matyti Baltijos, Juodosios jūros ir Kaspijos regiono lyderius, taip pat kaimynus iš Rusijos, Europos Sąjungos ir netgi JAV. Demokratinio pasirinkimo bendrija (DPB) siektų tapti galingu įrankiu naikinant visas takoskyras, kurios skaldo regioną dėl tarpvalstybinių konfliktų ir žmogaus teisių nepaisymo. Gruzijos ir Ukrainos prezidentų nuomone, tai leistų pradėti naują demokratijos, saugumo, stabilumo ir taikos erą visoje Europoje nuo Atlanto iki Kaspijos jūros.
Kol kas neaišku, kur bendrijos architektai mato Europos ribas, bei jei į DPB steigimą bus kviečiami JAV atstovai, tai nepakviesti Kirgiztano prezidento būtų nediplomatiška. Aišku viena: buvusios SSRS respublikos Gruzija ir Ukraina ima veikti yrančios Nepriklausomų Valstybių Sandraugos teritorijoje - tose erdvėse, kuriose Rusija pavydžiai saugo savo politinės iniciatyvos monopoliją. Naują Gruzijos ir Ukrainos iniciatyvą Rusija priėmė net ne kaip rakštį, o veikiau kaip laužtuvą. Nenuostabu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „Arteko“ jubiliejuje nepasirodė ir Rusijai atstovavo vien popgrupė „Ivanuški Internešnl“. O Rusijos analitiniai interneto vartai APN paskelbė straipsnį, teigiantį, kad M. Saakašvilio ir V. Juščenkos planas tėra senos idėjos apie Baltijos ir Juodosios jūros valstybių sąjungą kita redakcija. Idėja esanti antirusiška, jos tikslas - kontroliuoti teritorijas, per kurias eina Rusijos energetinių išteklių eksportas į Vakarus. Rusams vaidenasi naujos Žečpospolitos šmėkla, jie mato kylant jau ne dviejų, bet kelių tautų darinį, galintį nusidriekti iki Kaspijos ir sujunti bent jau Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą, Gruziją ir Azerbaidžaną. Atrodo, kad statinio projektas gana aiškus visoms šalims, tiktai kyla abejonių dėl kai kurių plytų kokybės - tam, kad DPB sudėtis atitiktų pavadinimą, turėtų būti pakeisti nedemokratiški Baltarusijos ir Azerbaidžano režimai.
Rytų fronte augančios įtampos gali nepastebėti tik visai nuo politikos atšokęs pilietis. Rusijos ir Lenkijos santykiai šiuo metu plėtojami pagal taisyklę „akis už akį“ - Varšuvoje sumušti trys rusų moksleiviai, Maskvoje sumušti trys lenkai: du diplomatai ir žurnalistas. Lenkijos ir Baltarusijos konfliktas dėl lenkų tautinės mažumos peraugo į diplomatinį karą. Šį rugsėjį Vilniuje susirinks NATO Parlamentinė Asamblėja ir svarstys padėtį Baltarusijoje siekiant sukurti bendrą Aljanso strategiją šios šalies atžvilgiu. Galima prognozuoti, kad iki to laiko branduolinės valstybės Lietuvos konfliktas su agrarine Baltarusija nebus pasiekęs atomazgos: lietuviai nespės įrengti branduolinių atliekų saugyklos, o baltarusiai dar nebus prisikiaulinę ir pastatę Nemuną teršiančias kiaulides.
Nori to Lietuva ar ne, jai šviečiasi nemenkas vaidmuo ES ir NATO Rytų politikoje. Vaidmuo jau numatytas, tik šiek tiek neramu dėl Lietuvos išteklių, kurie tokiuose dalykuose matuojami ne tiek pinigais, kiek smegenų vingiais - šiuos, beje, irgi reikia pirkti. Kažkur tarp akademinių įstaigų yra užsimetę Rusijos ir Baltarusijos institutai, dėl kurių vargano būvio mūsų politikos architektams, atrodo, galvos neskauda. Matyt, tikimasi, kad didelei politikai pakaks diplomatinio korpuso ir prezidento. Dėl šio nors tiek ramu, kad jis yra patyręs skautas.
www.lrt.lt
