Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
O pinigus taupantys gyventojai turės ieškoti alternatyvų: naudosis viešuoju transportu, o gal net persės į kinišką elektromobilį.
Kainų svyravimai nebestebina vairuotojų
Dalis šalies degalinėse sutiktų vairuotojų aiškina, kad prie tradicinių degalų kainų svyravimų Lietuvoje priprato. Tiesa, daugiau nei po metų visi Europos Sąjungos gyventojai išvys neeilinį šuolį.
Nuo 2027-ųjų Europos Sąjungoje pradės veikti atnaujintos aplinkos taršą ribojančios priemonės, patobulinta taršos leidimų prekybos sistema, kuri degalų kainas iškels į rekordines aukštumas.
„Ar tai degalų prekybininkai, ar gamtinių dujų prekybininkai, jie natūraliai viską permes galutiniam pirkėjui. Benzinui apie vienuolika centų, dyzelinui apie 13 centui, aš, aišku, kalbu prieš PVM. Dar pridėjus PVM dalį, tuos skaičius 2 centais reiktų padidinti. <...> Tas padidėjimas būtų šiek tiek virš 10 procentų“, – prognozuoja SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Galutinė kaina priklausys ir nuo valdžios sprendimų
Kainos padidėjimas gali būti dar ženklesnis, jei pati Lietuva tęstų savo mokesčių politiką ir toliau didintų akcizus degalams. Prelimanariai prognozuojama, kad 2027-aisiais litras dyzelino gali pabrangti net 20 centų.
„Aš manau, gerai, tegul brangsta. Jeigu tuos pinigus panaudos kažkur dėl gamtos. Manau, gerai“, – kainų šuolio tikino nebijantis TV3 Žinių kalbintas kaunietis.
„Mes ten mokam viską mokam, o kur teršia lėktuvai, gaminamos bombos, kas ten, kokie teršalai“, – brangimui nepritarė kita kalbinta kaunietė.
Tiesa, kiek tiksliai padidės degalų kainos pasakyti dar sunku, nes realus naujovių efektas bus aiškus tik pradėjus veikti sistemai. Mat, degalų pardavėjai privalės pirkti aplinkos taršos leidimus, kurių kiekis bus mažesnis nei užtenka įprastiems žemyno poreikiams patenkinti.
Leidimų paklausa turėtų būti didesnė už pasiūlą dėl to: kuo daugiau degalų europiečiai degins, tuo benzino, dyzelino litras bus brangesnis.
„Taršos leidimas tai yra galimybė emituoti vieną toną CO2. <...> Taršos sertifikato kaina svyruoja tarp 70-80 eurų. Tam, kad emituoti vieną toną CO2, reikia sudeginti apie 400 litrų degalų, tai jeigu perskaičiuojam į degalų kainą maždaug yra apie 20 centų galutinėje kainos rikiuotėje“, – laukiančius pokyčius analizavo „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse Artūras Michejenko.
„Paradoksas. Kuo daugiau vartosi dyzelino, tuo labiau verš tą taršos leidimų kainą, dyzelino kainą. Kuo mažiau dyzelino vartosim, tuo jis bus pigesnis“, – stebėjosi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.
Ekspertai prognozuoja, kokius skaičius bus galima išvysti degalinių švieslentėse
Ir tai nebus vienkartinis pabrangimas. Kasmet taršos leidimų skaičius mažės, jų kaina bus vis aukštesnė. Dėl to startuojant nuo 2027-ųjų, degalų brangimas bus sunkiai sustabdomas.
„Taršos leidimų kaina bus maždaug tokia, kad dyzelino kaina pabrangtų maždaug iki 40 centų“, – teigė M. Nagevičius.
Net jei Europa nuspręstų metams padidinti taršos leidimų skaičių, kas sulėtintų degalų brangimą, ji tai galėtų daryti tik ateities sąskaita. Tai reiškia, kad vėlesniais metais būtų užprogramuotas dar spartesnis degalų brangimas.
„Kaina labiau judant link 2030-ųjų, degalų kaina gali padidėti ne 10, 15 centų, gali padidėti ir 50 centų. <...> Reikia mažinti suvartojamų degalų kiekį, reikia mažinti deginamų gamtinių dujų kiekį“, – sakė SEB ekonomistas Tadas Povilauskas.
Taršos leidimai neturėtų baigtis, tiesiog jų kaina gali pakilti iki rekordinių aukštumų.
„Kiek pardavei, tiek turėsi ir įsigyti, o tam, kad įsigytum turėsi pirkti, mokėti kainą, jų bus, jų bus, tik kaina gali būti didesnė. Greičiausiai bus didesnė, nebus taip, kad neužteks“, – prognozuoja T. Poviliauskas.
Surinktus pinigus Europos Sąjunga paskirstys.
„Tas Europos klimato fondas, jis lėšas savo naudoja ir investuoja į žaliuosius projektus, gerinti tą pačią infrastruktūrą elktromobilumo, dabar žmonės galvos apie tai, ką pirkti. Kaina, jei aš šiai dienai galvočiau apie elektromobilio kainą, tai ji nėra tokia brangesnė palyginus su dyzeliniu automobiliu. Ribojantis veiksnys šiandien yra infrastruktūra ir automobilio rida“, – teigė „DKV Mobility“ vadovas Baltijos šalyse A. Michejenko.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.