Apie tai, kaip gerėjo Lietuvos ekonomika ir žmonių pragyvenimo lygis nuo 2004 m. gegužės 1 dienos, diskutavo TV3 laidos „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ svečiai.
Lietuvos ekonomika po įstojimo augo sparčiausiai visoje ES
Pirmiausia ES pinigai nuėjo keliams, tiltams, ligoninėms, mokykloms. Anksčiau visos sovietinės mokyklos atrodė kaip vieno braižo „Šūriko nuotykių“ dekoracijos. Dabar jos renovuotos, su naujais langais ir sporto salėmis, kur vaikai žaidžia ne tarp šlapių sienų, o ant parketo. Atsidarė sienos ne tik kelionėms, bet ir prekybai. Jei anksčiau turėjom 3 milijonų rinką, dabar – 450 milijonų. Kiekvienas pilietis iš Kretingos, Šiaulių, Alytaus ar kito Lietuvos kampelio gali supakuoti savo prekes ir vežtis į kitą šalį pardavinėti be muitų.
Tai, kaip augo lietuviškų paslaugų poreikis užsienyje, gerai iliustruoja ir laidos svečio, ekonomisto Nerijaus Mačiulio pateikti skaičiai.
„Pavyzdžiui, aukštos pridėtinės vertės paslaugų, ir čia nekalbu apie vilkikus ar geležinkelius, bet finansines, informacinių ryšių technologijų ar verslo paslaugos stojant į Europos Sąjungą, buvo 250 milijonų eurų per metus, mes tiek sugebėdavo eksportuoti į visą pasaulį. Dabar pernai tas skaičius buvo 10 milijardų, tiek išaugo ir čia nekalbu apie pieną, sūrius ar baldus, bet tai yra aukštos pridėtinės vertės paslaugos“, – lygino garsus šalies ekonomistas.
Per šį laiką į Lietuvą atėjo investuotojai, o net 82 procentai tiesioginių užsienio investicijų – iš ES valstybių. Pas mus įsikūrė „Western Union“, „Continental“, „Ikea“ ir kitos garsios tarptautinės kompanijos.
Taip, kainos kilo, bet algos irgi. Kadaise uždirbom litais, dabar gaunam eurais. Kaip kažkada sakė Monika Šalčiūtė – „vienas prie vieno“. Visi iš jos juokėsi, bet pasirodo moteris matė ateitį.
Laidos ištrauką žiūrėkite čia:
Ar Lietuvos ekonomika išsilaikytų be ES pagalbos?
Laidos metu nuskambėjo dar vienas svarbus ir itin aktualus klausimas: ar šiandien Lietuvos ekonomika išsilaikytų be ES pinigų?
„Po poros metų mes jau būsime donorai Europos Sąjungai, o ne gavėjai. Dabar jau turime konkurencingą ekonomiką. Dabar mes gauname daug paramos žemės ūkiui, kelių renovacijai, tai reikės vidinių išteklių tam arba didesnių mokesčių, efektyvesnio pinigų panaudojimo.
Kalbant apie konkurencingumą, tai didžiausia nauda, kurią mes gavome iš ES nebuvo ta finansinė parama, o atsivėrusi milžiniška rinka bent 450 milijonų, bet ir dar didesnė per kitus prekybos ryšius. Ir tą geriausiai iliustruoja kaip eksportas Lietuvos išaugo, ypač paslaugų eksportas per pastarąjį dešimtmetį“, – svarstė N. Mačiulis.
Lietuvos ekonomikos stabilumu neabejoja ir diplomatas Žygimantas Pavilionis. Pasak jo, nereikia laukti kol kažkas už mus pasirūpins mūsų pačių saugumu.
„Dabar didžiausias, ambicingiausias Europos projektas, kuris suvienys visus, bus Europos gynybos sąjunga. Mes šiandien per metus galime pasistatyti dronų sieną už savo pačių pinigus, nelaukdami jokių amerikiečių, ir apsaugoti save nuo visų tų lekiančių, reaktyvinių nesąmonių, kurios dar gali lakstyti ir lakstyti virš mūsų galvų ir šitas nuostabias studijas paversti į dulkių kamuolius.
Mes tai galime padaryti. Ar tai yra neprotinga? Tai yra labai protinga, nes mes turime pinigų, turime ekspertizę kartu su ukrainiečiais, o ukrainiečius A. Kubiliaus dėka mes jau priėmėme į bendras gynybos programas, kurias kuriame praktiškai su ukrainiečiais“, – įsitikinęs Ž. Pavilionis.
Laidą 19:30 val. per TV3 televiziją ir straipsnio pradžioje esančioje tiesioginėje transliacijoje.
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!

