Rugsėjį Komisija biudžete Lietuvos žemės ūkiui nusprendė rezervuoti apie 4,39 mlrd. eurų.
„Mes paskaičiavome, kad bent jau pasiekti tą minimalų lygį ir pasiekti konvergenciją, išlaikyti tą pačią Kaimo plėtros programą, kuri buvo šitame laikotarpyje, bendroje sumoje reikėtų apie 6,2–6,5 mlrd. eurų“, – „Delfi“ laidoje šią savaitę teigė A. Palionis.
Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rezervuota suma skiriama ūkininkų pajamų palaikymo priemonėms ir apims tiesiogines išmokas, sektorines intervencijas, kaimo plėtros priemones – investicinę paramą, jaunųjų ūkininkų įsikūrimą, smulkiųjų ūkių plėtrą, verslo skatinimą, ūkių pavadavimo paslaugas.
A. Palionio teigimu, tikėtina, kad Komisija Lietuvos žemės ūkio finansavimui daugiau lėšų negu numatyta šiuo metu neskirs.
„Manau, kad kiek jau tokie kontaktai yra buvę ir su Europos Komisija, ir su komisaru, kad tas, suapvalinus, 4 mlrd. eurų vokas nepadidės“, – teigė jis.
„Akcentuojama yra į Europos Sąjungos saugumą, akcentuojama, kad mes dar papildomai lėšų gauname kaip rytinė valstybė, kaip pasieny su Rusija, Baltarusija, kur irgi atskiras finansavimas, į kurį galėtų pretenduoti žemės ūkis“, – pridūrė ministras.
Anot jo, atlikus preliminarius skaičiavimus paaiškėjo, jog vien 2027-ųjų metų tiesioginių išmokų išlaikymui ateinančiam finansiniam laikotarpiui bus išleista apie 4,28 mlrd. eurų.
„Tai, viso labo, lieka tik 100 mln. su trupučiu antram ramsčiui. Trylika milijonų kasmet“, – teigė ministras.
Anot A. Palionio, papildomam finansavimui Lietuva lėšų gali gauti iš europinio Sanglaudos fondo, kurio šaliai skiriamas lėšas valdo Finansų ministerija, tačiau galima suma dar nežinoma.
„Kiek iš Europos Komisijos žinome, kad ir konvergencijai pasiekti yra numatyti pinigai. Kokie pinigai, dar kol kas tik patys spėliojame ir bandome skaičiuoti. Ir pats skaičiavau praeitą savaitę, bet kadangi dar su Finansų ministerija nešnekėjome, tai savo įtarimų, kokie ten pinigai, nenoriu pasakyti“, – teigė ministras.
Vis tik, A. Palionio manymu, yra galimybių rasti išeitį, kad Lietuvos žemės ūkis finansiškai nenukentėtų.
„Pirmas pojūtis yra liūdnas, gąsdinantis, bet, aš manau, derybose mes surasime tą supratimą ir žemės ūkio sektorius nenukentės“, – tikino ministras.
Kaip rugsėjį pranešė ministerija, visoms ES šalims narėms iš viso EK 2028–2034 m. Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) skiriama 300 mlrd. eurų, iš kurių 6,3 mlrd. eurų numatyta žemės ūkio rezervui, o likusi dalis – beveik 293,7 mlrd. eurų – pajamų palaikymo priemonėms.
Vertinant vidutinę metinę EK pasiūlytą lėšų sumą, paskaičiuotą pagal paramai tinkamus hektarus visose valstybėse narėse, Lietuva atsidūrė priešpaskutinėje vietoje tarp visų ES šalių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Rinkimus pralaimėjusių konservatorių ir liberalų partijų remiami "kultūriniai protestantai" džiaugiasi ir giriasi, kad jiems pavyko supurvinti Lietuvos valstybę užsieniečių akyse, o paskui stebisi ir pyksta, kodėl juos vadina parazitais, nevykėliais ir fondososais.
"Kultūrščikai" suvokia, kad esmė - ne asmenybės.
Jie aiškiai pasakė, kad protestuoja prieš "Nemuno Aušrą" ir prieš tą faktą, kad "aušriečiai" valdys Kultūros ministeriją, o ne tik prieš patį ministrą ir jo asmenybę.
Valstybės perversmui jie ruošėsi seniai.
Protestai "10 tylos minučių" vyko iškart po rinkimų, naujai valdžiai dar nepradėjus dirbti.
"Tai reiškia, kad oponentai nesutinka su tuo faktu, jog valdantieji laimėjo rinkimus, o jie pralaimėjo.
"Užingridai" niekada su tuo nesutiks, kad ir kiek būtų bandoma jiems nusilenkti.
"O labiausiai kenčia žmonės - jie išsirenka valdžią, o Tapinai ir "šėtonytės" su ja daro, ką nori - tyčiojasi iš rinkėjų teisės rinktis, tyčiojasi iš visos demokratijos, jeigu jos dar kiek likę", - piktinasi žmonės soc. tinkluose.
