„Vartotojams bet kuriuo atveju kainų mažėjimas yra tikrai teigiama žinia. Ypač turint omenyje, kad kainos mažėja tų prekių ir paslaugų, kurios yra itin dažnai naudojamos – pingant kurui, pinga transporto paslaugos, pinga arba bent nekyla maisto prekių kainos. Šiek tiek visgi kyla paslaugų kainos, bet bendras balansas yra tas, kad kainos bendrai paėmus krenta“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo Ž. Mauricas.
Ekonominiu požiūriu, pabrėžia ekonomistas, defliacija nėra labai teigiamas dalykas. Pasak jo, problema atsiranda tada, kai krenta kainos tų prekių, kurias gamina Lietuvos gamintojai.
„Šiuo metu mes matome, kad mūsų gamintojų prekės pinga. Pavyzdžiui, pieno produktai, kitos prekės. Tai šiek tiek kelia nerimą, nes, jei mažėja tų prekių kaina, įmonės gauna mažiau pajamų ir tada kyla klausimas, iš kokių lėšų mokėti darbo užmokestį“, - sakė Ž. Mauricas.
Tad jis pažymi, kad ekonomikai sveikiau nei defliacija yra nedidelė infliacija, kad suktųsi ekonomikos variklis. Sveikas infliacijos lygis, anot jos, laikomas apie 2 proc.
„Šalutinis defliacijos poveikis: gyventojai, matydami, kad prekės pinga, jų neskuba pirkti, o tai reiškia, kad ekonomikoje pinigų judėjimas sulėtėja ir ypač neigiamas poveikis būna tada, kai gyventojai būna pasiėmę paskolą. Jeigu jie, tarkim, pasiėmę būsto paskolą, o būsto vertėja mažėja, tada skolos našta gyventojui nemažėja, ir tai stabdo ekonomiką“, - sakė Ž. Mauricas.
Todėl, pažymj jis, Europos centrinis bankas rimtai pasiryžo kovoti su defliacija.
„Mes matome kiekybinio skatinimo politiką, ganėtinai ženkliai nuvertėjo euras tam, kad šiek tiek būtų pakelta infliacija“, - teigė Ž. Mauricas.
