REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Spauda knibždėte knibžda dietologų patarimais apie sveiką gyvenimo būdą, dailias kūno formas. Visi vienu balsu tvirtina, kad reikia valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, žuvies. Ar kada susimąstėt, kad valgydami vaisius ir daržoves, ypač įvežamas iš užsienio, galit pakenkti savo sveikatai? O kaip šiuolaikiniais metodais apdorotas maistas paveiks mūsų vaikus?

REKLAMA
REKLAMA

Vieną vakarą žiūrėjau Vokietijos TV paruoštą analitinę laidą apie pesticidų kiekį maisto produktuose, vandenyje. Ten buvo pateikta, švelniai tariant, šokiruojanti informacija.

REKLAMA

Per 1999 – 2003 metus, darant tyrimus, pesticidų vaisiuose ir daržovėse rastų atvejų skaičius padidėjo nuo 36 iki 44 procentų imties.

Daugiausia  maksimalias normas viršijantis pesticidų kiekis  rastas paprikoje (6 proc.), vynuogėse (5 proc.), agurkuose ( proc.). Tarp įprastų substancijų rastos 7 toksinės.

Naudojamas pesticidų vaisiuose ir daržovėse aukščiausios ribos nustatymas nėra saugus. Mažais kiekiais vartojamos aitriosios paprikos pesticidų kiekis ties maksimalia riba gali būti mažiau kenksmingas, nei žemesnis lygis, pvz. morkose, naudojamose dideliais kiekiais.

REKLAMA
REKLAMA

Žinoma, pesticidai apsaugo augalus nuo kenkėjų, bet gali kauptis aplinkoje, kenkti žmogaus sveikatai, kai patenka į geriamąjį vandenį. Jau yra įrodyta, kad pesticidai gali sukelti vėžį, genetines problemas, pavojų imuninei sistemai.

Noriu akcentuoti, kad pagal visas ES direktyvas maksimaliai pesticidų leidžiamos normos nustatytos remiantis suaugusiųjų svoriu, vaikai gali suvartoti  jų pagal savo svorį neproporcingai daug. Europoje reglamentuojamas pesticidų kiekis tik kūdikių maiste (be pesticidų), tačiau nėra apsaugos vaikams, valgantiems normalų maistą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O štai pradedantis vaikščiotis vaikas gali gauti su vynuogėmis 147 proc. dienai leistino chloriphosoir 10 kartų daugiau nei leistina methomylo. Šie pesticidai žinomi kaip ypač pavojingos substancijos.

Šie tyrimai padaryti remiantis Jungtinės Karalystės vartojimo modeliu. Vaikams, gyvenantiems regionuose, kur suvartojama daugiau vaisių ir daržovių, rezultatai nepalyginamai blogesni. Pagal Vokietijos vartojimo modelį, methamaphidoso substancijos leistinas lygis saldžiojoje paprikoje būtų 42 kartus per aukštas. Remiantis 2006m. atlikto tyrimo duomenimis, kas šeštas vaikas ES turi vystymosi trūkumų, dažniausiai pažeidžiama nervų sistema. Europoje didėja elgesio, protinio sutrikimo ir vėžinių susirgimų atvejų vaikų tarpe. Nėra nustatyta jokių kitų priežasčių tokiam būklės blogėjimui.

REKLAMA

Į mūsų organizmus pesticidai patenka per maistą, vandenį (geriamą bei maudynių) motinos pieną, dirvožemį, dulkes, namų ūkio, sodo reikmenis, kontaktuojant su naminiais gyvūnėliais.

Dažniausiai naudojami neurotoksiniai pesticidai turi būti fiksuojami ir prioritetine tvarka tikrinami jų kiekiai.

Keletas iš pavojingiausių:

1.Chlorpyrifosas (nustatytas 16 proc. visų obuolių ir 5 procentuose visų vaisų ir daržovių pavyzdžių ES)
2.Cypermetrhrinas (nustatytas 3,4 proc. visų tirtų salotų)
3. Deltamethrinas (rastas salotose ir yra didelė rizika vaikams)
4. Dimethoate (rastas kopūstuose ir kelia didelę riziką vaikams)
5. Methamidophosas (rastas lygis 8 karus viršija leistiną ir kelia didelę riziką vaikams)
6. Methidathionas (nustatytas lygis obuoliuose viršijamas 2 kartus ir kelia riziką vaikams).
6. Methomylas (rastas salotose ir kelia didelę riziką vaikams).

REKLAMA

2006m. rugsėjo 13d. Europos komisija kreipėsi į Europos maisto saugumo instituciją su prašymu įvertinti 248 pesticidų įtaką vartotojams. Iš visų tirtų pesticidų net 144 substancijos kelia riziką vartotojų sveikatai.

Šis tyrimas yra pirmas žingsnis harmonizuojant maksimaliai leistinus pesticidų likučius nacionalinėse valstybėse narėse. Dabar skirtingose valstybėse narėse leidžiami pesticidų likučiai skirtingi, tačiau tai gali turėti kitų šalių vartotojams nevienodą poveikį, priklausomai nuo to kiek ir kas vartos tuos produktus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos Komisijos duomenimis, nuo1996 iki 2003m. maisto ir pašarų mėginių, kuriuose nepageidaujami pesticidų likučių kiekiai viršija didžiausias leistinas ribas, nesumažėjo ir tebėra apie 5 proc. dydžio.

2006m liepos 12 d. Komisija pateikė Teminę strategiją dėl tvaraus pesticidų naudojimo. Bendrijos reglamentavimo sistemoje daugiausia skiriama dėmesio šių produktų patekimo į rinką ir jų būvio ciklo pabaigai.

Svarbiausias augalų apsaugos produktais susijęs teisės aktas yra Reglamentas (EB) Nr. 396/2005 dėl didžiausių pesticidų kiekių likučių maiste ir pašaruose ar ant jų. Juo nustatomi didžiausi veikliųjų medžiagų likučių augalinės ir gyvulinės kilmės produktuose kiekiai, siekiant apriboti poveikį vartotojams, esantiems pačioje mitybos grandinės pabaigoje.

REKLAMA

Panaši ir biocidų produktų vertinimo sistema, įdiegta Direktyva 98/8/EB, kuri įpareigoja daugelį valstybių narių pirmą kartą įdiegti teisės aktus dėl biocidų.

Vienas iš teisinės sistemos trūkumų, kad joje beveik neskiriama dėmesio tikrojo vartojimo etapui, kuriame pasireiškia pesticidų įtaka sveikatai. Todėl teminėje strategijoje siūlomos priemonės, kuriomis siekiama ištaisyti šį trūkumą, kad būtų galima sukurti suderintą ir nuoseklią bendrąją politikos sistemą.

Siūloma augalų apsaugos produktus riboti arba vartoti kryptingiau, pvz. plėtoti ekologinį ūkininkavimą, taikyti integruotą kenkėjų valdymą, naudoti mažiau pažeidžiamas augalų rūšis, racionaliai ir tiksliai  naudoti pesticidus bei taikyti tinkamus pasėlių ir dirvos valdymo metodus. Siūloma nustatyti teritorijas, kuriose gali būti naudojama mažai pesticidų arba jie negali būti naudojami (apsaugant pažeidžiamas grupes, ypač vaikus). Sukurti visos Bendrijos integruoto kenkėjų valdymo standartai ir nuo 2014m. taps privalomi.

REKLAMA

Vienas iš siūlymų, kuriam nepritaria valstybės narės - valstybėms taikyti įprastinius PVM tarifus pesticidams, siekiant sumažinti paskatas nelegaliai nepatvirtintų produktų kontrabandai dėl kainų skirtumo.

Taigi, ES ieško sprendimo būdų, mažinti pesticidų naudojimą, valstybės narės, ypač Danija, atlieka tyrimus, kokie yra pesticidų kiekiai vartojamame maiste ir kaip tai gali paveikti vartotojų, ypač jautriausių grupių - vaikų- sveikatą.

O ką daro Lietuva? Kaip atrodytų situacija pagal Lietuvos vartojimo modelį? Ar turime tokių tyrimų? Ar galime mūsų maitinimosi modelį susieti su vaikų ligomis ir pan.? Ar mūsų Maisto ir veterinarijos tarnyba atlieka panašius tyrimus ar tik deklaruoja, kad patikrino įvežtus produktus ir, radusi neatitikimų,  juos uždraudė?

Dr. Danutė Budreikaitė yra Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.

Daugiau informacijos internete www.budreikaite.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų