Danutė Budreikaitė

Mūsų žiniasklaida mirga nuo pranešimų apie moterų ir vyrų lygias galimybes, didžiulę emigraciją bei vis didėjančią socialinę nelygybę. Daugiausiai akcentuojamos bendros tendencijos, išryškinamos problemos tinkančios visoms socialinėms grupėms. Tuo tarpu ES senbuvės šalys, ypač paskutiniu metu, didelį dėmesį skiria moterų, gyvenančių kaimo vietovėse, padėčiai. Remiantis Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondo (angl.

Nuomonių ir interpretacijų dėl mūsų energetikos perspektyvų neapibrėžtumas, o kartais ir prieštaringumas paskatino mane užduoti klausimus tiesiogiai Europos Komisijai ir atsakingam už energetikos politiką Komisijos nariui  A. Piebalgui.  Jis dar neseniai, savo vizito Lietuvoje metu, mus „mokė“, ką turime kalbėti, o ką ne, išreikšdami savo nerimą dėl Lietuvos energetinio saugumo netolimoje ateityje.

Ar žinote, kad nuo š.m. liepos 1 d. pagal ES Europos Parlamento ir Tarybos Elektros direktyvą (2003/54/EB), Jūs, kaip vartotojas, galite pasirinkti elektros tiekėją? O kaip manote, ar Lietuvoje įmanoma pasirinkti iš ko pirkti elektros energijos paslaugas? Panašu, kad atsakymas bus neigiamas. Deja, ir ateityje, mes negalėsime pasinaudoti šia ES mums suteikta teise.

Spauda knibždėte knibžda dietologų patarimais apie sveiką gyvenimo būdą, dailias kūno formas. Visi vienu balsu tvirtina, kad reikia valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, žuvies. Ar kada susimąstėt, kad valgydami vaisius ir daržoves, ypač įvežamas iš užsienio, galit pakenkti savo sveikatai? O kaip šiuolaikiniais metodais apdorotas maistas paveiks mūsų vaikus? Vieną vakarą žiūrėjau Vokietijos TV paruoštą analitinę laidą apie pesticidų kiekį maisto produktuose, vandenyje.

Penktadienį vakare žiūrėjau TV3 žinias ir išgirdau seniai lauktą naujieną – ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas galų gale sutiko, kad reikia kreiptis į ES institucijas dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo. Kaip sako liaudies išmintis, “geriau vėliau, nei niekad”, tikiuosi, kad šie viešai ištarti žodžiai virs realiais darbais.

Jėgos panaudojimas neseniai vykusiose demonstracijose Rusijoje, žurnalistų žudimai, Estijos ekonominė blokada bei bandymas nepriklausomoje šalyje tvarkytis kaip savoje, Rusijos karo laivyno stiprinimas Baltijos jūroje – ar tai ne naujo šaltojo karo pradžia? Rusija, pajutusi energetikos ginklo politinę ir ekonominę galią, jau seniai ignoruoja tarptautinės bendruomenės nuomonę ir siunčiamus signalus dėl žmogaus teisų pažeidimų šalyje.

Seimas antradienį neapsisprendė ir atidėjo sprendimo dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo priėmimą. Seimo nariai, turėję aiškią poziciją taikyti Lietuvos ekonomikos apsaugą ir pasinaudoti Lietuvos Stojimo į Europos Sąjungą sutarties suteikiamomis galimybėmis, suabejojo. Kokios jėgos taip atkakliai priešinais šio klausimo iškėlimui tarptautiniu lygiu?! Nesuvokiamas užsispyrimas, su kuriuo prieš IAE darbo pratęsimą agituoja Lietuvos ministrai, ambasadoriai.

„Sovietinė atgyvena“, „Černobilio konstrukcijos reaktoriai“, „nesaugus objektas“ – tokios frazės dažniausiai lydi visas viešas diskusijas apie Ignalinos atominę elektrinę.    Įsipareigojusi uždaryti šį objektą Lietuva gavo bilietą į Europos Sąjungą, tačiau artėjant numatytai uždarymo datai vis dažniau nuskamba logiškas klausimas: o kas bus toliau? Ignalinos objektas iš tiesų baigia savo amžių ir jį anksčiau ar vėliau reikės uždaryti.

Praėjusių metų pabaigoje ES valstybės nekantriai laukė Europos Ministrų Tarybos sprendimo dėl ES derybų su Turkija. Sprendimas sustabdyti derybas su Turkija pagal 8 iš 35 derybinių skyrių, be abejonės, labai nuvylė turkus, tačiau pradžiugino Turkijos narystei ES besipriešinančius prancūzus, austrus, suomius ir kitus europiečius. “Nepageidaujami ES” turkai nesudėjo rankų ir parengė atsaką ES – paskelbė rengiantys savo pačios strategiją derybose su ES, kurios laikysis.

Energijos kainų augimas pastarąjį laikotarpį įgijo netikėtus mastus. Kainų augimą didina išaugęs naujų stambių rinkos dalyvių, ypač Kinijos energetinių išteklių poreikis. Be to,  energetinius išteklius brangina jų gavybos brangimas bei geopolitinis naftą eksportuojančių regionų nestabilumas. Kainų augimą įtakoja ir Rusijos politika naudoti energetiką kaip ekonominio ir politinio spaudimo partneriams priemonę. Šiemet pasaulinės naftos kainos padidėjo beveik 15 procentų.

Pripažinkime pagaliau, kad Lenkija nenori praleisti Lietuvos AE gaminamos energijos į vakarus. Jos tikslas – už Europos pinigus, naudojantis mūsų elektra, aprūpinti vieną savo rytinį regioną. Taip ir pasakykime savo žmonėms ir nemaitinkime jų pasakomis, kurių naujausią versiją perskaičiau šią savaitę (2007.01.30d.) dienraščio “Lietuvos Rytas” straipsnyje “Elektros tiltas į Lenkiją bus trumpesnis”. Anot naujų Lenkijos energetikų planų elektros tiltas į Lenkiją bus trumpesnis ir pigesnis.

Lietuvos vadovai atsakingą sprendimą dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo turėtų priimti tik vadovaudamiesi oficialiu ES atsakymu, o ne remdamiesi neoficialiomis eurobiurokratų kalbomis. Ignalinos AE klausimo blokavimas atspindi ES senbuvių polinkį dėl savo problemų kaltinti bloko šalis naujokes.