Praėjusių metų pabaigoje ES valstybės nekantriai laukė Europos Ministrų Tarybos sprendimo dėl ES derybų su Turkija. Sprendimas sustabdyti derybas su Turkija pagal 8 iš 35 derybinių skyrių, be abejonės, labai nuvylė turkus, tačiau pradžiugino Turkijos narystei ES besipriešinančius prancūzus, austrus, suomius ir kitus europiečius.
“Nepageidaujami ES” turkai nesudėjo rankų ir parengė atsaką ES – paskelbė rengiantys savo pačios strategiją derybose su ES, kurios laikysis. Turkijos vyriausiasis derybininkas ES Ali Babacanas šių metų kovo 2 d. pareiškė, kad iki balandžio mėnesio Ankara pateiks savo derybų tvarkaraštį ES. Turkai nusprendė, kad Briuselio sudarytas derybų tvarkaraštis, pats derybų procesas, eiga, neatitinka Turkijos prioritetų ir tikslų. Turkija įsitikinusi, kad įgyvendindama savo pačių sukurtą derybinę strategiją, Ankara sėkmingiau mobilizuos savo jėgas derybose su ES.
Turkai, rodos, kurti ES reikalavimams. Skelbdami savo naująją strategiją, kuri orientuota į visus, ir suspenduotus 8, derybinius skyrius, jų įgyvendinimą, jie kol kas nesirengia atverti savo uostų Kiprui. Būtent to reikalavo ir tebereikalauja ES, būtent dėl šio reikalavimo nevykdymo ES ėmėsi sankcijų derybose su Turkija praėjusių metų gruodį.
Turkijos pareiškimas apie savo strategiją – didžiulis akibrokštas Europos Komisijai, kurios vienintelės kompetencijoje derybų eigos planavimas ir stebėjimas. Tačiau ir ES, rodos, nemato šio akibrokšto – ji kaip tik dabar stengiasi duoti naują impulsą deryboms su Turkija: Briuselis nori jau iki birželio “pastumti” 4 nesuspenduotus skyrius, bent jau 2-3. Tiesa, tikrai neaišku, ar tai pavyks padaryti. Turi būti pasiektas visų, dabar jau 27 ES narių, pritarimas.
Neramina jau nebeaiški ES pozicija Turkijos kandidatūros atžvilgiu. Rodos, ES sprendimas praėjusių metų pabaigoje suspenduoti derybas buvo labai tvirtas ir griežtas - Turkija nevykdo reformų, nekeičia savo priešiškos pozicijos Kipro atžvilgiu, o žodžio ir spaudos laisvė vis dar itin varžoma Turkijoje. O dabar ES staiga “užsimerkė” prieš Turkijos naująją strategiją.
Visada pasisakiau ir toliau pasisakysiu prieš Turkijos narystę ir derybų pradžią su ja, nes ji nebuvo ir iki šiol nėra pasirengusi deryboms bei neatitinka vieno iš svarbiausių Kopenhagos kriterijų - Demokratijos, žmogaus teisių ir tautinių mažumų teisų įgyvendinimo.
Derybų eiga rodo, kad aš buvau teisi - Turkija nesilaiko taisyklių, kurios iki šiol buvo taikytos visoms kandidatėms.
O ES, kaip ir santykiuose su Rusija, derybose su Turkija, jai nuolaidžiaudama, taiko dvigubus standartus.
Derybas reikia sustabdyti ir atnaujinti tik tada, kai Turkija išspręs savo senas problemas (Armėnų genocidas, Ankaros protokolas ir kt.). O amžinos derybos, kai abi pusės nesusikalba, tikrai nereikalingos, nes neduos rezultatų, kol turkai laikysis savo politikos.
Danutė Budreikaitė yra Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narė.
Daugiau informacijos internete www.budreikaite.lt
